Arvydas Anušauskas, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
Prabėgus metams ir atsigręžus į Vyriausybės padarytus darbus dažniau girdimi kritikų balsai. Vis dėlto galima pasižiūrėti ir kitaip. 2009 metais bendrą Lietuvos nacionalinio saugumo būklę lėmė politiniai ir ekonominiai rizikos veiksniai, įsibėgėjanti pasaulinė krizė. 2008 metų pabaigoje paveldėjus situaciją, kai prasidedant ekonomikos nuosmukiui nebuvo pasirengta įveikti sunkmetį, sąmoningai ignoruotos grėsmės kilusios nacionaliniam saugumui
2009 metais nustatyti ekonominio saugumo rizikos veiksniai, prieš kuriuos nei dabartinė Vyriausybė, nei Prezidentė neužsimerkė, o pradėjo grėsmių sąlygotas problemas spręsti. Žinoma, nebuvo galima per trumpą laiką pakeisti Lietuvos finansų sistemos priklausomybės nuo užsienio bankų ar Lietuvos energetinės priklausomybės nuo energetinių žaliavų tiekimo iš Rusijos, juridinių ir fizinių asmenų įsiskolinimo kreditoriams ar sugrąžinti pusės milijono žmonių, kurie išvyko iš Lietuvos daugiausia valdant socialdemokratams. Pasirengimas atremti nacionaliniam saugumui iškilusius iššūkius iš esmės buvo apverktinoje padėtyje. Lietuvos valstybė 2008 metų pabaigoje buvo nepasirengusi atremti krizę – ankstesnė Vyriausybė neparengė jokio plano ir neigė pačios krizės galimybę. Lietuva nebuvo sukaupusi jokių finansinių atsargų, tik didino valstybės įsipareigojimus. Biudžeto išlaidos valdymui 2006-2008 m. buvo padidintos net vienu milijardu litų, o pensijoms ir pašalpoms mokėti trūko 1,2 mlrd. litų. Pajamos, užuot kaupiamos, būdavo išleidžiamos. Ir ne tik tai vedė valstybę į krizę.
Ką pamatėme 2009 m. pradžioje, pažvelgę į valstybės resursų naudojimą? Pirmiausia pamatėme viešųjų pirkimų organizavimo neskaidrumus. Kad per metus kovos su korupcija kontekste viešieji pirkimai tapo daug skaidresni rodo tai, jog 2009 metais juose sutaupyta apie 2 mlrd. litų. Gal anksčiau jie būtų buvę išsidalinti suinteresuotų grupių? Nenuostabu, kad 2009 metais pagal „Transparency International“ tyrimo rezultatus korupcijos suvokimo indeksas pakilo iki 4,9 (2008 metais buvo 4,6). O kur dar kitos problemos, kurios pradėtos spręsti. Vyriausybė savo ataskaitoje labai diplomatiškai apibūdino nepatenkinamą pasirengimą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui: „uždarymo projektai įgyvendinami neskaidriai ir aplaidžiai, svarbiausi projektai vėluoja, trūksta tinkamos valstybės institucijų priežiūros, iš išjungto antrojo reaktoriaus negalima išimti branduolinio kuro, nes neįrengtos atitinkamos panaudoto branduolinio kuro saugyklos – saugyklų statyba vėluoja trejus metus; LEO LT – neskaidraus Vyriausybės ir privataus verslo bendradarbiavimo pavyzdys“. Visa tai lėmė galimai korupciniai sandėriai, nusikalstamas abejingumas nacionalinio saugumo grėsmėms. Dabar gi, per pastaruosius metus, mažinant Lietuvos priklausomybę nuo energetinių žaliavų tiekimo iš Rusijos, pradėta Lietuvos elektros rinkos integracija į Baltijos ir Šiaurės šalių rinką, apsispręsta Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę, pasitelkiant strateginį investuotoją. Pradėti įgyvendinti ir kiti įšaldyti energetiniai projektai. Ir pažiūrėkime, koks sujudimas kilo – visi šie Vyriausybės žingsniai puolami aiškiai Lietuvos saugumo silpninimu suinteresuotų grupių, iškeliančių savo privačius interesus aukščiau Lietuvos ir jos piliečių interesų.
Anksčiau ignoruotos grėsmės 2009 metais buvo nustatytos ir sprendžiamos: mėginama užkirsti kelią korupcijai, neskaidriam kai kurių politikų finansavimui, kontrabandai, šešėlinio verslo pinigų srautams. Pirmieji realūs žingsniai pagaliau padaryti. Vyriausybė parengė grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui sąrašą ir Prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba nustatė būdus, kaip šias grėsmes mažinti. Grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui šalinimui ir mažinimui iš tikrųjų reikės sutelktų visų valstybės institucijų pastangų. Galutinis tikslas – grąžinti piliečiams anksčiau slėptus šešėlio milijardus. Šiuo klausimu lieka svarbiausias klausimas – kurią pusę pasirinks politikai, save vadinantys opoziciniais, ar tik nuosekliai tolins svarbių sprendimų priėmimą, ar iš tikrųjų mėgins prisidėti prie šešėlio milijardų grąžinimo žmonėms.