Kremlinų nesimato, jie vienodomis uniformomis, be atpažinimo ženklų. Mandagūs kalbinami rusiškai ir įsisegus Kremliaus ženkliuką. Praranda savitvardą kalbinami ukrainietiškai, lietuviškai ar latviškai. Amerikietiškos kalbos nesupranta.
Savitvardą atgauna pamatę priešiškus ženklus – eurus ir kitus dolerius. Jie važinėja patogiais ir greitais lengvai šarvuotais automobiliais, nes saugosi molotovo kokteilių. Visai nesisaugo baltojo ruso kokteilių. Juos mielai priima. Priėmę ir nepriėmę yra neprognozuojami, nes yra ginkluoti nežinia iš kokios Riazanės ir Pskovo gautais Tulos ginklais.
Kremlinai turi ir gerų savybių. Mėgsta demokratiją, jei balsuojama teisingai už žemę, carą ir vieną tėvynę, kuri traukia kaip magnetas. Magnetas įsijungia, kai būna 50 proc. teisingai balsuojančių ir kalbančių.
Dažniausiai ir to nereikia. Balsuojančių skaičius nuolat papildomas kremlinais. Jie lengvai prisitaiko. Kremlinai turi draugų. Jie nesunkiai atpažįstami, nes žiūri į Rytus. Net jei reikia žiūrėti į Vakarus, tai žiūri į veidrodį, ir vis tiek žiūri į Rytus. Jie labai taikūs – nenori pyktis, nori prekiauti su kremlinais.
Žodis „Gynyba“ jiems asocijuojasi tik su gynyba nuo neteisingai kalbančių dešiniųjų ir kairiųjų. Sviesto ir kiaulių blokados jiems asocijuojasi tik su neteisingu žiūrėjimu į Rytus. Teisinga politika slystų kaip sviestu patepta. Gal kremlinai ir nebus iki galo patenkinti, bet tai tik pradžia. Kremlinai moka statyti tiltus tarp tautų.