Likus vos kelioms dienoms iki prezidento rinkimų kulminacijos, ėmė ryškėti įdomi tendencija – violetinės kišeninės opozicijos atstovai labai susirūpino konservatorių-krikščionių demokratų pozicija remiant dabartinę prezidentę.
Iki tobulumo išlaižytas tezes apie landsbergininkus (suprask - „padalijusius ir tebedalijančius Lietuvą“) ir brazauskininkus (suprask – „visada dirbusius Lietuvai“) vėl mėginama išvynioti iš blizgančio violetinio popierėlio. Tiesa, į tą popierėlį per daug nesislapstant vyniojama ta pati ideologinė „šlapia dešra“: landsbergininkai skaldo, imituoja rinkimus... Net nepaliekamas ramybėje pačių socialdemokratų apkramtytas generolas Jonas Kronkaitis. Veidmainystės teatro redaktorius baigia išlieti krokodilo ašaras, kad kitados generolas J. Kronkaitis nė vieno blogo žodžio nepasakė apie savo Tėvynės sąjungą, ir dar kartą apverkia Rolando Pakso ir Algirdo Butkevičiaus rinkimų tandemą. Prikeliamas ir ne naujas, bet violetinės saulės apšviestas atradimas – pasirodo, atsiskyrimu nuo Sovietų Sąjungos Lietuvos komunistai pradėjo „realią“ blogio imperijos griūtį, kuri dar apgynė Sąjūdį nuo KGB represijų. Tokią ideologinę „šlapią dešrą“ mėginama patiekti rinkėjui ant prezidento rinkimų stalo. Matyt, reveransai ekskomunizmui, siejami su pučiamais Dalios Grybauskaitės biografijos burbulais, yra paskutinis šiaudas per antrąjį rinkimų turą. Nors ir bandoma manipuliuoti žodžiais "patriotizmas" ar "idealizmas", patiems manipuliatoriams jų turinys sunkiai suvokiamas.
Galima atrasti ir kitą tendenciją – buriamas naujai senas mitas apie savanaudiškų partijų „sąmokslą“, surežisuotus rinkimus. Tokiems būrėjams, žinantiems, ko nori prie jų būrimo stalo neatsargiai sustojęs žmogus, iš anksto žinomi rinkimų rezultatai. Nesvarbios kandidatų asmenybės, ginamos idėjos, anksčiau užimtos pozicijos. Svarbu, kad rinkėjui nekiltų noro jų palyginti. „Partijos taip pat visos vienodos“, - krykštauja iš džiaugsmo „teoretikai“, nors jų supratimas apie partijų vaidmenį demokratinėje visuomenėje yra lygus... Putino supratimui, padaugintam iš nulio. Jiems didžiausia vertybė - manipuliavimas pažeidžiamiausių žmonių interesais. Tačiau svarbiausia žinia kandidatams yra ta, kad Lietuvos piliečiai aukštoje prezidento kėdėje nori matyti savarankiškai veikiantį ir visiems dirbantį vadovą. Ginantį energetinę nepriklausomybę, euro įvedimą ir visus kitus strateginius Lietuvos interesus. Štai kodėl vienas teisiamos partijos vedlių garsiai šūkauja apie tai, kad Rusijos dujų interesams smarkiai kenkiantis dujų terminalas netapo prokurorų tyrimo taikiniu ir taip nebuvo palaidotas. Na, o jo politiniai partneriai rinkimų finiše stengiasi išvengti klausimų ir priminimų apie „Lietuvos dujų“ privatizavimo ir dujų kainų politikos ilgametį fiasko bei pirmojo bandymo įvesti eurą žlugimą (bendra nepadarytų darbų žala Lietuvos ūkiui – per 10 mlrd. litų), apie visų energetikos projektų oligarchizavimą ir biudžeto simuliavimą krizės akivaizdoje, ilgametį kariuomenės mažinimą bei šauktinių panaikinimą. Netrikdo net ir dvigubas žaidimas – vienas partneris lošia žymėtomis kortomis ir stengiasi naudodamasis rinkimais išvengti kalėjimo, kitas partneris tam talkina pastangomis pratęsti komisijos darbą. Na, o bendras kandidatas į prezidentus niekaip negali praleisti dvigubo dublio. Kaip sakė viena politologė, tai vadinama „komandiniu žaidimu“, o aš tai vadinu dar vienu propagandinės „šlapios dešros“ griežinėliu.
Prezidentui ryžtas – būtina savybė. Net jei svarbiais klausimais abiejų kandidatų pozicijos išoriškai daugmaž sutampa, pavyzdžiui, dėl euro įvedimo ar nepopulistinės fiskalinės politikos. Tačiau Z. Balčyčio pareiškimas, kad „išėjimas iš krizės buvo žalingas mūsų valstybei“, verčia galvoti, kas čia negerai: ar nemokėta išreikšti minties, ar geriau Lietuva būtų pasilikusi krizėje? Dėl energetinio savarankiškumo projektų vertinimo abu kandidatai turi daugiau skirtumų nei panašumų ir ryžtingų bei Lietuvos interesus ginančių veiksmų poreikis gali būti įgyvendinamas ne vienodai. Todėl akivaizdu, kad tik nuo politinės konjunktūros nepriklausomas kandidatas principingu ir ryžtingu nacionalinių interesų gynimu padeda pasiekti ilgalaikę žmonių gerovę ir saugumą.