Korupcija yra kiekvieno vidaus reikalas? Matyt tokią žinią norėjo paskleisti Tvarka ir Teisingumas partijos, Vidaus reikalų ministerijos vadovai. Nes jei įtariamieji partijos nariai, tai žinoma tai tik politinis užsakymas ir susidorojimas ar dar kokiu nors paprastesniu gestu visuomenei parodomas jos vieta – geriau neklauskit! Tačiau klausimai lieka ir jie nėra atsakyti. Pats premjeras A.Butkevičius šiek tiek anksčiau prisipažino, kad į rankas pateko (?) STT pažymos, kuriose atseit rašoma apie neskaidrumus miesteliuose (Tauragėje, Prienuose...), kuriuose šildomasi biokuru. Tačiau premjero spaudos tarnyba tai paskubėjo paneigti – atseit informacija melaginga. Reikia suprasti, kad tai tik valdančiųjų „vidaus reikalas“.
Dar vienas „vidaus reikalas“ senokai subrendęs įtakingo (ir matyt tikrai įtakingesnio) Butkevičiaus bendražygio valdose Druskininkuose. Dar pavasarį nusprendė, kad dėl nustatytų statybos pažeidimų Druskininkų merui socialdemokratui Ričardui Malinauskui priklausančioje sodyboje partija kol kas jokių žingsnių nedarys, lauks „teisėsaugos institucijų išvadų“. Sulaukė. Dabar Ratnyčios upelio tvora tai tik partijos „vidaus reikalas“. Kitas „vidaus reikalas“ tvarkomas sulaukus ne teisėsaugos, bet teismo išvadų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmetęs Druskininkų savivaldybės tarybos, administracijos, administracijos direktoriaus ir Švietimo centro skundą, kuriuo be pakeitimų buvo paliktas galioti Žurnalistų etikos inspektorės sprendimas –„savivaldybė, leisdama nemokamą laikraštį „Mano Druskininkai“, padarė įstatymų pažeidimus“.
Nors A. Butkevičius visus įtikino, kad tai tik savivaldybės tarybos „vidaus reikalas“ ir „turi būti atsižvelgta į teismų priimtus sprendimus“, tačiau „nemokamas“ spausdintas popierius ir toliau pasiekia kiekvieną druskininkiečių šeimą. Tiesa, kiekvienas nemokamas sūris kainuoja. Šio kaina yra kaip itin retos rūšies – net pusė milijono litų per metus. Pasak žurnalistų etikos inspektorės, „viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams“. Kol kas tie savanaudiški tikslai yra tik premjero partijos „vidaus reikalas“. Mat teismo sprendimas dar neįsiteisėjo.
Dabar korupcijos skandalas palietė valdančiųjų partnerius ir tiesiogiai Vidaus reikalų ministeriją. Galima pajuokauti, kad regionus ir savivaldybių europinius projektus kuruojanti ministerija pasigavo iš jų virusą, tačiau neima juokas. Teisėsaugos sistemą kuruojantys politikai patys nebegalės žiūrėti policininkams į akis. O gal galės? Kaip sako premjeras – „reikia palaukti teisėsaugos išvadų“. Ar tikrai reikia palaukti, kol teisėsaugos pareigūnų pasitikėjimas politikais nusileis žemiau nulio?