Dešimt tūkstančių šeimų laukia Vyriausybės jautrumo - ne dvigubai didinamų nuomos mokesčių, o gerinamų gyvenimo sąlygų

 

Dešimt tūkstančių šeimų laukia Vyriausybės jautrumo - ne dvigubai didinamų nuomos mokesčių, o gerinamų gyvenimo sąlygų

namai

 

Ministras pirmininkas A. Butkevičius gana greitai sureagavo ir pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išnagrinėti mano pasiūlymus dėl savivaldybei priklausančio ir socialinio būsto nuomos kainų skaičiavimo ir „prireikus pateikti Vyriausybei pasiūlymus“. Priminsiu, kad Vyriausybė savo nutarimu nustatė „rinkos pataisos koeficientą“, kuris „gali svyruoti nuo 1,2 iki 3,5“ ir taip smarkiai, 2–3 kartus, pabrangino minėtų butų nuomą. Klaipėdoje nuoma daugiausia brango 120-200 procentų, Vilniuje – 150-200 procentų, Panevėžyje – vidutiniškai 30 procentų. Vien tik penkiuose didžiuosiuose miestuose kainų permainos palietė apie 10 tūkst. šeimų, tačiau didesnei daliai jų nuomos mokestis padidintas. Vilniuje tai palietė 1559 savivaldybės butų nuomininkų šeimas bei 917 socialiniame būste gyvenančių šeimų. Vien tik 168 vilniečių šeimoms iš Šnipiškių nuomos mokestis pabrango 3 kartus, 376 šeimoms iš Vilniaus Senamiesčio ir Žvėryno – 3,5 karto. Vilniaus naujuosiuose mikrorajonuose savivaldybės butų nuomos kaina pakelta 2,5 karto. Klaipėdoje mokestis perskaičiuotas 1310 savivaldybės būsto ir 349 socialinio būsto nuomininkams. Panevėžio miesto savivaldybė turi 183 socialinius būstus ir 508 savivaldybės būstus, kurių nuomininkai susidūrė su nuomos kainos didėjimu. O šiuose butuose dažniausiai ištisus dešimtmečius gyvena žmonės, kurie savo laiku neprivatizavo tų butų. Dažnai tai jau pensininkai ar dideliais uždarbiais negalintys pasigirti žmonės, kuriems net ir davus buto išsipirkimo galimybę niekas nebeskolina ir išsipirkti šių butų jie negali.

Tačiau reikia peržiūrėti iki galo neapgalvotą Vyriausybės nutarimą? Pirmiausia socialinio būsto kaina ženkliai padidėjo tiems naujos statybos butams ir namams, kurie yra patraukliausiose miestų vietose (centre ir senamiestyje, priklausomai nuo vietovės patrauklumo, kartais skiriasi kelis kartus). Dėl to gal ir nebūtų daug ginčų. Tačiau Vilniaus centre esantis Šnipiškių rajonas gal ir patrauklus nekilnojamojo turto projektams vystyti, bet čia gyvenantys kai kurie savivaldybės būsto nuomininkai turi taikytis su tuo, jog neturi pagrindinių komunalinių paslaugų. Antra, nepasiturintys nuomininkai priversti kreiptis su prašymais nuomotis butus socialinio būsto nuomos sąlygomis, nes neteko teisės naudotis nuomos mokesčio lengvata (nuomą mažinančiu koeficientu 0,4), jei jų gautos deklaruotos pajamos per mėnesį neviršija 102 eurų vienam šeimos nariui. Šia lengvata naudojosi iki pusės visų savivaldybės būstų nuomininkų. Tačiau, pakeitę butų statusą, buvę savivaldybės būsto nuomininkai (pavyzdžiui, Klaipėdoje šia teise pasinaudojo 84 nuomininkai) netenka teisės nusipirkti šiuo metu nuomojamus butus. Taip pat, akivaizdu, ir tą patvirtina savivaldybės, kad jos turės atsisakyti brangaus socialinio būsto miesto centre, jį parduoti ir už tas lėšas įsigyti socialiniam būstui nuomojamus butus mažiau patraukliose, atokiose miestų vietose.

Todėl pasiūliau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai peržiūrėti būsto kainos apskaičiavimo metodiką, smarkiai sumažinti „rinkos pataisos koeficientą“ bei koeficientus butams, kuriuose nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos, nei centrinio šildymo, nei elektrinės ar dujinės viryklės. Dabar nustatomi koeficientai pagal aprūpinimą komunaliniais patogumais yra, švelniai tariant, per daug pakelti. Taip pat įrašyti, kad „nuomoto savivaldybės buto kaina negali didėti, jei nėra bent vieno komunalinio patogumo arba butas yra žymiai nusidėvėjęs bei per pastaruosius 5 metus nėra atliktas einamasis ar kapitalinis remontas“. Nors Vilniuje socialdemokratų vicemeras G. Paluckas gina iki galo neapgalvotą Vyriausybės sprendimą („jei Šnipiškėse pabrango, o Grigiškėse savivaldybės butų nuoma atpigo, tai kaina iš esmės mieste nepasikeitė“, o tuose butuose gyvenantys žmonės net automobiliais važinėja!!!), tačiau labiausiai branginant medinukus reikėtų kalbėti apie XXI reikalavimus visur įvesti vandentiekį, kanalizaciją. Tada kainos pokyčiai būtų suprantami. Taigi klausimas vis tiek išlieka aktualus - ar šių butų nuomos kainos didėjimas didžiuosiuose miestuose neturi būti siejamas su tų namų modernizavimu, o ne tik nekilnojamo turto projektų vystymu patraukliose vietose? Dešimt tūkstančių šeimų laukia ne nuomos mokesčių didėjimo, o savo gyvenimo sąlygų gerinimo.

2016 01 14

© 2024 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user preferences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku