Arvydas Anušauskas

2004 m. priėmus energetinio saugumo strategiją ir ruošiantis uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, pradėta mąstyti, kaip Lietuva gamins elektrą. Danijos Vyriausybė Lietuvai pasiūlė 11 mln. litų (3,19 mln. Eur) paramą demonstraciniam projektui įgyvendinti. Pasirinktas Panevėžys ir šiuo metu miesto termofikacinė elektrinė, kitaip nei Elektrėnų elektrinė, elektros gamybai naudodama dujas, susidariusius garus panaudoja šilumos gamybai, kuri vėliau pasiekia gyventojus. Lietuva investavo į elektrinę 124,7 mln. litų (36 mln. Eur). Tuo tarpu 2015 m. spalio 7 d. Vyriausybė priėmė sprendimą neberemti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinių elektrinių ir panaikinti VIAP kvo­tas ter­mo­fi­ka­ci­nėms elek­tri­nėms. Tai turės įtakos šilumos kainai visame Panevėžio regione.

Dabar parama palikta vienintelei Elektrėnų elektrinei, kuri negamina pridedamosios vertės – elektros gamybos metu gauti garai šildo ežerą. Sausio 13 d. Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius ir Sei­mo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos na­rys, TS-LKD še­šė­li­nės Vy­riau­sy­bės ener­ge­ti­kos mi­nis­tras Dai­nius Krei­vys tre­čia­die­nį krei­pė­si į Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bą, pra­šy­da­mi iš­tir­ti, ar Vy­riau­sy­bė, pa­nai­ki­nu­si rem­ti­nas elek­tros ener­gi­jos ga­my­bos kvo­tas Vil­niaus, Kau­no ir Pa­ne­vė­žio mies­tų ter­mo­fi­ka­ci­nėms elek­tri­nėms bei nu­sta­čiu­si, kad vi­są elek­tros ener­gi­jos re­zer­vi­nės ga­lios už­ti­kri­ni­mo pa­slau­gą be kon­kur­so teik­tų iš anks­to pa­si­rink­tas ūkio su­bjek­tas – LEG pa­da­li­nys „Lie­tu­vos elek­tri­nė“ pa­da­li­nys, ne­pa­žei­dė Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­mo nuo­sta­tų. „Lie­tu­vos ži­nios“ taip pat sausio 12 d. para­šė, kad dis­po­nuo­ja Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos ir energetikų tar­pu­sa­vio su­si­ra­ši­nė­ji­mo do­ku­men­tų ko­pi­jo­mis, kurios ro­do, kad „pri­vi­le­gi­ja“ teik­ti VIAP ir sis­te­mi­nes pa­slau­gas vals­ty­bi­nei įmonei pa­skir­ta ne­aiš­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis.

O šis klausimas svarbus ne tik bendrovei, bet ir Panevėžio miesto savivaldybei, nes pastarajai priklauso 59 proc. elektrinės akcijų. Kitos akcininkės - Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Kėdainių, Zarasų rajonų savivaldybės. Tad dėl šio Vyriausybės sprendimo elektrinė vien per šiuos metus patirs 2,2 mln. Eur nuostolių, kai dar nėra grąžinusi 8,5 mln. Eur paskolos. Galimų kasmetinių 2,2 mln. eurų nuostolių pagrindinę dalį gali tekti dengti Panevėžio savivaldybei ir kitoms rajono savivaldybėms. Arba didinti šilumos kainą gyventojams – nuo 2017 m. apytiksliai kas mėnesį iki 10-20 eurų kiekvienam panevėžiečių butui. Apie tai kol kas tyla. Juk pabrangti gali tik po rinkimų.