Nobelio premijos laureato pėdsakas
Pasukęs nuo kelio į Panevėžį keliolika kilometrų ir važiuodamas sušalusiais ir apsnigtais žvyrkeliais, pasiekiau Bistrampolio dvarą. XIX a. viduryje Panevėžio bajorų maršalkos Karolio Bistramo pastatytas dvaras kadaise garsėjo savo biblioteka ir turtingu archyvu, meno kolekcija ir medžioklės trofėjais. Rašydamas savo trilogijos dalį "Tvanas" dvaro archyvuose 1884 ar 1885 m. vasarą istorinę informaciją rinko ir H. Sienkievičius (Henryk Sienkiewicz). Kas gi traukė būsimąjį Nobelio šeštosios literatūrinės premijos laureatą į šį dvarą? Dvaro archyvuose tuo metu buvo saugomi dokumentai su karalių Zigmanto Vazos, Vladislovo IV Vazos, Augusto III ir Stanislovo Augusto Poniatovskio parašais. Rašydamas istorinių romanų trilogiją („Ugnimi ir kalaviju“, „Tavnas“ ir „Ponas Volodijevskis“), perpintą XVII a. vidurio batalinėmis scenomis ir pastiprintą romantizmo, H. Sienkievičius užsitarnavo savo šlovę. Jo nuotykiniai siužetai amžininkų buvo lyginami su Aleksandro Diuma kūryba ir neabejotinai turėjo didelės reikšmės lenkiško patriotizmo ugdymui. Ir Panevėžio kraštas nebuvo aplenktas jo romanuose. „Jonui Kazimierui viešpataujant, visų Bilevičių patriarchas buvo Herkulis Bilevičius, lengvašarvių vėliavos pulkininkas, Upytės pakamaris“, „Goštautai tupėjo Pociūnėliuose: jų merginos buvo nepaprastos gražuolės, jog galiausiai dėl to net visas Krekenavos, Upytės ir Panevėžio apylinkių dailias mergaites imta pociūnėlytėmis vadinti“, - apie šiuos kraštus H. Sienkievičius rašė savo romane „Tvanas“.
Nors man atrodo, kad Lietuvoje jis labiau žinomas iš kino filmų, kuriuose lenkų režisierius Jerzy Hoffmanas ekranizavo minėtus istorinius romanus. J. Hoffmano istorinė trilogija „Ugnimi ir kalaviju“ (1999) sulaukė 7,5 mln. žiūrovų. Ne ką mažiau populiarus buvo gerokai anksčiau sukurtas „Tvanas“ (1974), kuris 1975 m. nominuotas „Oskarui“ geriausio užsienio filmo kategorijoje. Galėtumėte pasakyti, na, ir kuo čia dėti filmai, vaizduojantys tik praėjusią istoriją? Tačiau 2009 m. atsirado rusų režisieriaus Vladimiro Bortko filmas „Taras Bulba“, kuriame atkurti tie patys XVII a. vidurio istoriniai įvykiai. Rusų juostoje Ukraina jau tampa didžiosios rusų nacijos dalimi ir herojai rusiškai kalba apie „rusų tautos kovą“. Praeina dar keleri metai ir jau Putinas kalba apie Ukrainą kaip „amžiną Rusijos dalį“, o Lietuva kartu su Lenkija eilinį kartą istorijoje stoja Ukrainos pusėn. Taigi Lenkijai 2016 metus paskelbus H. Sienkievičiaus metais, ir Bistrampolio dvare būtų galima prisiminti praeities Tvano, kuris persirito per Lietuvos valstybę prieš 360 metų, ir dabarties sąsajas.
Aerodromas. Pravažiavęs pro dvaro vartus, pasiekiu vos už 14 kilometrų esantį Panevėžį ir pasuku šiauriau, link už 11 km esančio Stanionių kaimo. Į jau dešimtmetį veikiantį Įstros aviaparko muziejų. Prieš kelis dešimtmečius Įstros aerodromas buvo vienas iš daugelio, iš kurių Lietuvoje kildavo įvairius chemikalus laukuose barstantys lėktuvai. Apie 1990-uosius šiame aerodrome jau tuo metu garsūs lakūnai Vytautas Lapėnas ir Jurgis Kairys sumanė įrengti skraidymo mokyklą. Kas gi vaikystėje nenorėjo būti lakūnu? Nors nuo vaikystės praėjo daug laiko, pilotuoti taip ir neišmokau. Tiesa, teko „skraidyti“ A320” ir ,,Boeing 737“ realaus skrydžio treniruokliuose, kurie 99% tikslumu atitinka tikrą orlaivio kabiną, tačiau supratau, jog pilotu tikrai negalėčiau būti. Tik keleiviu arba aviacijos švenčių žiūrovu. Kažkada buvau (ir esu) tokių švenčių gerbėjas. Lankydavau jas Vilniaus aerouoste arba Kyviškių aerodrome. Šiame aerodrome 1989 metų rudenį atlikdamas akrobatines figūras su „Jak-55“ pilotas trenkėsi į medį. Jau vėliau sužinojau, kad tai buvo legendinis lakūnas Vytautas Lapėnas. Nors buvo stipriai sužalotas, nesiliovė skraidyti. Jis tapo ne tik Ispanijos nacionalinės akrobatinio skraidymo komandos treneriu, bet vėliau ir Lietuvos Seimo nariu. Tačiau lygiai prieš 8 metus, sausio 14 d., žuvo Panevėžio rajono Rojūnų aerodrome aviakatastrofoje.
Kai prieš 16-17 metų Įstroje atsirado Rusijos verslininkas Jurijus Borisovas, niekas dar negalėjo nuspėti, jog jis taps nušalintojo prezidento Rolando Pakso finansinis rėmėjas. Liūdnai pagarsėjęs verslininkas dar iki tol iš Įstros išstūmė Europos akrobatinio skraidymo čempiono V. Lapėno skraidymo mokyklą. Tad dabar tarp nuo „Via Baltika“ kelio matomų karinių ir mokomųjų naikintuvų stovintis sraigtasparnis „MI-8“ simbolizuoja ne tik muziejų. Tai primena ir tą laikotarpį, kuomet vieno iš šio aerodromo savininkų vardas buvo minimas net tarptautiniuose skandaluose (pavyzdžiui, dėl į Sudaną eksportuoto sraigtasparnio „Mi-8T“, dėl JAV nuteisto tarptautinio ginklų kontrabandininko Viktoro Buto bylos, dėl JAV Pentagono pradėto tyrimo permokėjus 16,4 mln. JAV dolerių už sraigtasparnių „MI-17“ priežiūrą...). Taigi Panevėžys nėra jau taip ir toli ne tik nuo nacionalinių, bet ir nuo tarptautinį skambesį turėjusių įvykių.
2016-01-19