Seimo narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, keldamas klausimą dėl biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų nustatymo tvarkos tobulinimo.
Ekonominės krizės metu sumažinta bazinė mėnesio alga, nuo kurios priklauso biudžetinių įstaigų ir pagal darbo sutartis dirbančių savivaldybės darbuotojų atlyginimai, iki šiol nesugrąžinta į prieškrizinį lygį, nors buvo žadėta tą padaryti. Remiantis statistiniais duomenimis, viešajame sektoriuje 2014 m. vidutiniškai dirbo 376107 darbuotojai, daugiausia jų - biudžetinėse įstaigose (196423), kuriose nemažos dalies darbuotojų atlyginimas visiškai priartėjo prie minimalios mėnesio algos. Galima sakyti, kad profesionalių, aukštąjį išsilavinimą turinčių biudžetininkų darbas yra prilyginamas nekvalifikuotam darbui.
Dažna šios situacijos pasekmė – itin mažai uždirbantys darbuotojai jaučiasi pažeminti, nematydami jokios perspektyvos išeina kitur. Gal tame taip pat reikėtų paieškoti emigracijos priežasčių? Tokiu būdu prarandami specialistai, personalas sensta, o jaunimas minėtomis sąlygomis dirbti nenori. Siekiant išlaikyti darbuotojus, stengiamasi mokėti priedus prie atlyginimo, tačiau valstybė tam lėšų taip pat neskiria. Priemokos išmokamos iš sutaupytų pinigų, darbuotojams susirgus ar išėjus nemokamų atostogų.
Padėtį aštrina tai, kad kartu su minimaliu mėnesio atlyginimu nėra proporcingai didinamas pagal sutartį dirbančių žmonių darbo užmokestis. Nors Vyriausybė nutarė, kad nuo 2015 m. kovo 1 dienos minimalūs biudžetininkų tarnybinių atlyginimų koeficientai tarp pareigybių kyla vidutiniškai po 5 procentus, tačiau ši pataisa apima ne visas biudžetines įstaigas. Siekiant išvengti visiško algų suplokštėjimo, Arvydas Anušauskas siūlo iš naujo svarstyti LR Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1352 dalį, pagal kurią didėtų visų biudžetinių įstaigų darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, algos.
2016-01-20