Lietuvos Respublikos Seimo pirmoji sesija
2016 m. lapkričio 14–15 d. 1 posėdis
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko rinkimai
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS. Gerbiamasis kandidate, Konstitucijos 59 straipsnis numato, kad Seimo nariai, eidami savo pareigas, vadovaujasi Konstitucija, negali būti varžomi jokių mandatų, Seimo veikla pagaliau yra nepertraukiama, tai yra bet kada pakviesti Seimo nariai turi susirinkti. Tad Seimo nario nepriklausomumas ir nepertraukiamas veikimas yra įtvirtintas įstatymuose, iki šiol įtvirtintas, tačiau koks jūsų požiūris būtų į tai, jeigu tokios teisės būtų varžomos apribojant Seimo narių galimybes bet kada, be jokių apribojimų vykdyti minėtas pareigas, nes viešojoje erdvėje mes girdėjome įvairių siūlymų, kurie, mano manymu, prasilenkia su Konstitucijos įpareigojimais.
V. PRANCKIETIS. Visi tie siūlymai, kuriuos jūs viešojoje erdvėje girdėjote, yra siūlymai, kad tie siūlymai taptų kūnu, turėtų pritarti Seimas. Manau, kad tai yra svarstytini klausimai, ir nė vienas uždarytas klausimas neturi būti galutinai uždarytas arba nė vienas neatidaromas iš naujo. Viskas tas yra visų mūsų sprendimų rezultatas, turėtų tapti. Taip, mes neturime varžyti ne tik Seimo narių konstitucinių teisių, mes neturime varžyti konstitucinių teisių visos Lietuvos žmonių. Tai mes 25 Posėdis Nr. 1 galbūt turėtume dar ir daugiau peržiūrėti aktų ar sprendimų, kurie galbūt varžo tuos žmones arba tas teises.
***
A. ANUŠAUSKAS. Gerbiamas pretendente, prieš tris mėnesius, „Gallup“ duomenimis, pasitikėjimas parlamentu siekė 9 %, bet tai duomenys ne apie Lietuvos parlamentą, o apie gilias demokratijos tradicijas turintį Amerikos Kongresą. Lietuvoje pasitikėjimas Seimu tuo metu siekė 8 %. Taigi pasitikėjimo klausimai nėra kažkokia ypatinga Lietuvos bėda ir, manyčiau, šaknys to slypi visai kitur, tačiau siūlomos priemonės, kad ir šiandien vėliau mes svarstysime kai kurias priemones, – kažką sumažinti, kažką nukirpti, kažką įkurti papildomai, yra daugiau techninio pobūdžio, bet kartu jose galima įžvelgti kai kurias opozicijos galimybių mažinimo tendencijas, kai kurias parlamentarų nepriklausomumo mažinimo tendencijas. Kokios būtų vis dėlto jūsų siūlomos priemonės, kurios galėtų taisyti Seimo prestižą, net žinant jūsų galimybę šiuose rinkimuose?
E. GENTVILAS. O jos didžiulės, taip? (Juokiasi) Su Amerika galime lygintis, tačiau įvertinkime, kad Amerika buvo prezidento rinkimų išvakarėse, ir politologai įvertintų, kad šalies susiskaldymas arba dėmesys prezidento institucijai santykinai auga, o parlamentui mažėja. Bet nežinau, ne tai esminis dalykas. Aš nuoširdžiai pritariu siūlymams ne dėl to, kad noriu dabar gauti balsų iš naujai susiformavusios valdančiosios daugumos, bet aš nuoširdžiai pritariu siūlymams mažinti parlamento vicepirmininkų skaičių. Tą patį siūliau poniai L. Graužinienei po mūsų pirmininkavimo Europos Tarybai, nes septintas vicepirmininko etatas buvo įvestas tuo pretekstu, kad pirmininkausime Europos Tarybai. Aš nuoširdžiai pritariu automobilių išmokų, priemokų ar ko panaikinimui vėl ne tam, kad pataikaučiau. Aš čia tikrai atsistojau ne tam, kad laimėčiau, ne tam, kad įtikčiau ar pasirodyčiau Lietuvos žmonėms. Aš 27 metai Lietuvos žmonėms, o nuo Sąjūdžio pradžios ir dar daugiau rodausi. Man šito nereikia. Aš tiesiog noriu kitokios pozicijos ir vienas iš tų dalykų yra parlamente, sakysime, privilegijų auginimo nebeturėtų būti. Taip, aš galėčiau labai profesionaliai papasakoti, kokias privilegijas turi, pavyzdžiui, Italijos parlamentarai: 15,5 tūkst. eurų atlyginimas, nuo kurio nemokamas pajamų mokestis. Ar mes tą norime didinti, ar mes norite taip didinti atotrūkį tarp žmonių ir valdžios? Aš tikrai nenoriu. Aš manau, kad kiekvienas parlamentaras, sąžiningai pridėjęs ranką prie širdies, turi pasakyti: pragyventi galima, dirbti su rinkėjais galima ir šitų dalykų tikrai nereikia didinti. Aš manau, dialogas su visuomene turi prasidėti nuo to, kad patys truputį apsitvarkome. Ir jei kas nors pasiūlė truputį apsitvarkyti savo kieme, man tai yra priimtina.
***
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 152 , 24, 43, 611 , 66 ir 188 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 621 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-1 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šiandien teikiami Statuto pakeitimai yra labai įvairūs. Tikrai neturiu nieko prieš prieš Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičiaus mažinimą ar autoūkio paslaugų tariamą (tariamą!) mažinimą, tačiau noriu pasakyti, kad siūlomos priemonės, ko gero, yra tik techninio pobūdžio, sakyčiau, viešiesiems ryšiams skirtos, bet iš esmės nieko nekeičiančios. Neperžiūrimos reprezentacinės išlaidos Pirmininkui ir pavaduotojams. Nesiūloma įvesti rinkos santykių besinaudojantiems Seimo viešbučio paslaugomis. Ir dar daug ką galėčiau išvardyti klausdamas, kodėl nekeičiama. Pagaliau norėdamas apsispręsti, ar reikia papildomo komiteto, norėčiau žinoti, kokios iš tikrųjų tolesnės Seimo darbo pertvarkos naujovės laukia, ko bus atsisakyta. Kažkas išvardinta, tačiau neaišku, ar bus įgyvendinta. Taigi kol kas matau, kad vienoje vietoje kažkas tariamai išbraukiama, bet išlaidos nesumažinamos. Priešingai – naujas komitetas reiškia, kad padidinamos išlaidos jam išlaikyti. Mano kukliais skaičiavimas, naujas komitetas kainuos beveik 100 tūkst. eurų. Susilaikysiu balsuodamas, kol nežinau visos reformų krypties ir kiek tai papildomai kainuos. (Balsai salėje)
***
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Kirkilo išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIIIP-11 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs minėjote, kad ėjote daug pareigų, aš dar vienas priminsiu. Seimo delegacija Lietuvos ir Lenkijos Seimo ir Senato narių Asamblėjoje. Vis dėlto valdyboje jūs būsite, ko gero, labiausiai patyręs užsienio politikos srityje. Vienaip ar kitaip, Seimo valdžia gali inicijuoti kažkokius tarpusavio santykių proveržius. Iš jūsų pusės kokie nors veiksmai galimi, numatomi žvelgiant į perspektyvą?
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Taip, buvau ir kitose delegacijose, buvau NATO parlamentinės delegacijos vadovas. Tenka pripažinti, kad praėjusioje kadencijoje, ką tik pasibaigusioje, nepavyko užmegzti glaudesnių Lietuvos ir Lenkijos parlamentinės asamblėjos santykių. Dabar, kaip žinote, lenkų pusė turi mus pakviesti, mes patys savęs pakviesti negalime. Aš manau, kad tiek Seimo Europos reikalų komitetas, tiek Užsienio reikalų komitetas, tiek parlamentinė draugystės grupė, mes tikrai turime pateikti visas įmanomas indikacijas mūsų kaimynams lenkams dėl tokių santykių atnaujinimo. Vienas toks ženklas kaip ir buvo – buvo kviestas Europos reikalų komitetas. Tiesa, Lenkijos pusė paskutinę minutę atsisakė. Galbūt, kiek aš žinau, neformaliai motyvuodama, kad jie laukia naujojo Seimo išrinkimo. Taigi naujas Seimas jau yra išrinktas, aš tikiuosi, kad jie atsilieps į tai. Ir ne tik Lietuvos ir Lenkijos parlamentinė asamblėja, bet, kaip žinote, yra Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos trišalė parlamentinė asamblėja, kurioje teks Seimo Pirmininkui atstovauti, ir taip pat aktyviai veiks.
2016 m. lapkričio 15 d. 2 ir 3 posėdžiai
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 152 , 24, 43, 611 , 66 ir 188 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 621 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-1 (svarstymas ir priėmimas)
Dabar mūsų klausimas yra 2-1 – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto daugelio (neskaitysiu) straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1. Diskusija. Pirmasis diskusijoje dalyvauja A. Anušauskas. Nematau. Ateina. Prašom, gerbiamas kolega. A. Anušauskas pirmasis dalyvauja diskusijoje dėl Statuto pataisų. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nekalbėsiu apie visus pakeitimus, kurie ką nors keičia, ką nors sumažina, nes dažniausiai, aš manyčiau, esminiai dalykai glūdi kitose detalėse. Vakar norėjau pabrėžti, kad kiekvienas dalykas kainuoja. Norėdami sukurti ką nors naujo Seimo struktūroje, turime skaičiuoti pinigus. Buvo minimos įvairios sumos, kiek gali kainuoti naujo komiteto sukūrimas. Todėl dabar jau, kiek žinoma, siūloma atsisakyti vieno komiteto, funkcijas deleguojant kitam. Su tuo būtų galima sutikti, tačiau labai svarbu, kokį turinį turės naujai kuriamas Kultūros komitetas, juk dėmesio kultūrai nebus per daug. Ir tai ne tik vargani kultūros darbuotojų atlyginimai, apie ką daug kalbama, priartinti prie minimalios algos, bet taip pat svarbu, ar komitetas imsis svarstyti kai kuriuos kitus svarbius klausimus, pavyzdžiui, kad ir svarbius nacionaliniam saugumui. Pavyzdžiui, trečiųjų valstybių propagandinės audiovizualinės produkcijos platinimo, trečiųjų valstybių dezinformacinių televizijos laidų užkardymo politikos formavimo klausimus. Šiais metais Seime diskutavome su keliasdešimt kultūros srities organizacijų apie Kultūros tarybos projektų vertinimo tvarką. Jos iškėlė daugybę rimtų klausimų, kurie buvo sėkmingai nuskandinti dabartinėje Kultūros ministerijoje. Ar, pavyzdžiui, komitetas svarstys nacionalinio transliuotojo galimybių plėtrą, autorių teisių efektyvesnės apsaugos klausimus? Klausimų yra daug. Todėl aš manau, kad svarbiausias klausimas, koks turinys bus suteikiamas naujai kuriamam Kultūros komitetui ir jo veiklai. Ačiū už dėmesį. Aš manau, kad dėl kitų Statuto pataisų frakcijos jau yra apsisprendusios, ir šiuo atveju aš manyčiau, kad, kitą kartą siūlant pataisas, aš visada rekomenduočiau, kaip ir dėl kiekvieno įstatymo projekto, įvertinti sąnaudas.
***
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu susirūpinimą tų, kurie kalba apie informacinės visuomenės svarbą, tačiau tai jau mūsų kasdienybė. Informacinės technologijos yra integrali ekonomikos dalis, bet lieka klausimas dėl informacinio saugumo ir kibernetinio saugumo parlamentinės kontrolės. Žinoma, yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, apie jį čia nebuvo užsiminta. Manyčiau, kad keičiant komitetų sąrašą, perskirstant įgaliojimus, kai ką pavedant Ekonomikos komitetui, šitų dalykų negalima pamiršti. Aš manau, kad taip atsitiko dėl to, kad čia mes vieną parą skyrėme, labai mažai laiko šiam klausimui. O ateityje svarstant Statutą, žinoma, pataisas reikia rengti atidžiau įvertinant kaštus, kaip daroma dėl kiekvieno įstatymo projekto. Lygiai tas pats su siūlymais, kuriuos kolegos vadina privilegijomis. Čia taip pat reikia skaičiuoti. Mano manymu, didžiausia parlamentaro privilegija – tai būti nepriklausomam priimant 2016 m. lapkričio 15 d. 32 sprendimus ir neleisti jokiais pavidalais riboti konstitucinės teisės atstovauti visiems rinkėjams taip, kaip mano esant reikalinga, ir naudotis tomis priemonėmis, kurios garantuoja šį nepertraukiamą atstovavimą visiems piliečiams. Kaip tai turi būti padaryta? Turi būti nedviprasmiškai nurodyta įstatyme, žinoma, supratingai prisitaikant prie šalies galimybių ir mūsų visuomenės poreikių. Tuo tarpu siūlau palaikyti šį projektą
2016 m. lapkričio 16 d. 4 nenumatytas posėdis
Seimo narių pareiškimai
Seimo nario A. Anušausko perskaitytas 14 Seimo narių pareiškimas dėl parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ steigimo
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Galima? „Dėl parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ steigimo. Lietuvoje iki šiol gyvena dešimtys tūkstančių nuo totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų ir gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio. Be abejonės, siekiant tai užtikrinti bei suteikti politinę, teisinę pagalbą tiems asmenims, visuomenei reikšmingų ir istorinę atmintį puoselėjančių iniciatyvų rėmimą, atkuriama 2013 metais įsteigta parlamentinė grupė „Už istorinę atmintį ir teisingumą“. Ši grupė stengėsi atkreipti valstybės institucijų dėmesį į egzistuojančias problemas ir skatino jas spręsti. Rengtos diskusijos dėl kultūros, meno projektų finansavimo, holokausto istorijos tyrimo, 1940 metų kolaborantų paminklo įvertinimo ir kitos. Organizacinis grupės posėdis kviečiamas lapkričio 29 dieną 14 valandą 520 kabinete, Seimo III rūmuose“. Pasirašo 14 Seimo narių. Ačiū.
2016 m. lapkričio 17 d. 5 ir 6 posėdžiai
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIIIP-16 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente į premjerus, sveikinu su paskyrimu ir asmeninio gyvenimo naujais džiaugsmais, tačiau dabar lūkesčius turi ir kiekvienas Lietuvos gyventojas. Jūs puikiai apibūdinote, ką darysite tose srityse, kurios finansuojamos iš biudžeto, todėl turiu jums klausimų. Kaip ir kokiomis priemonėmis inicijuosite investicijų srautą, kuris būtų reikšmingas kuriant naujas darbo vietas, ypač regionuose, ir mažinant nedarbą ne su emigracijos pagalba? Ir dar vienas klausimas iš dabartinių aktualijų. Kaip žinome, iškilo klausimas dėl 2014 metais Vidaus reikalų ministerijos kuruojamo Ginklų fondo parduotų šautuvų. Jūs vėliau buvote vidaus reikalų ministras. Ar teko inicijuoti kokį nors tyrimą, nes dabar premjerui teks atsakomybė ir už santykius su Jungtinėmis Valstijomis palaikant mūsų, kaip sąjungininkės, įvaizdį?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal nuo antro klausimo aš pradėsiu. Iš tiesų tokios informacijos apie galimus piktnaudžiavimus šioje srityje nebuvo, dėl to ir tyrimų nebuvo pradėta. Apie negeroves ir problemas kitose srityse buvo, todėl buvo pradėti tyrimai. Yra iniciatyva, matyt, geriausiai jūs žinote, kad šios įstaigos apskritai klausimo sprendimas buvo iškeltas, jis rado Vyriausybės pritarimą, buvo pateiktas Seimui. Seime sprendimo nebuvo priimta, nes buvo tiesiog manoma, aš 2016 m. lapkričio 17 d. 12 šiandien taip pat tvirtai esu įsitikinęs, kad ši įstaiga tikrai nieko bendra neturi su vidaus reikalų sistema. Tai yra komercinė ūkinė, specifinė gynybos srities įstaiga, kuri, deja, daugiau trukdo nei padeda įsigyti specialios ginkluotės. Mes ir šiandien tokių pavyzdžių turime, todėl, kalbėdami apie ateitį, turėtume svarstyti, ar apskritai tokia ši organizacija yra reikalinga. Kalbant apie investicijų pritraukimą, jei iš tiesų mes galvojame, kad vien Vyriausybė gali kurti patrauklias darbo vietas, tai visiškai netiesa. Mes kalbame apie biudžetinį sektorių, kur galima turėti įtaką. Turime sudaryti sąlygas, kad investicinė aplinka būtų palanki. O nepalankumas yra susijęs su keletu dalykų, ką pasako ir patys galimi investuotojai, todėl pirmiausia mes susiduriame su esminėmis korupcinių apraiškų problemomis. Norint daryti investicijas, ypač užsienio partneriams tenka susidurti su neįprasta viešojo sektoriaus elgsena, kuri jiems yra nepriimtina. Antras dalykas tai yra darbo jėga. Šiandien mes matome didžiulį iššūkį, susijusį su emigracija ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Čia vienas iš pagrindinių dalykų, pertvarkant su darbo santykiais susijusią sistemą, padaryti išlaikant balansą tarp darbo santykių lankstumo ir darbuotojo socialinio saugumo, kad tikrai mes nebūtume konkurencingi vien tik pagal pigią darbo jėgą. Trečias dalykas, kalbant apie galimybę į regionus pritraukti investicijas, – iš tiesų elementarių gamybinių pastatų trūkumas. Šiandien užsienio verslas, kuris nori ateiti (kalbant ne apie minkštuosius projektus, kurie labai lengvai gali būti kilnojami iš vienos valstybės į kitą, atsižvelgiant į sąlygų pasikeitimą, bet kalbant apie gamybą), susiduria su problema – su naujų, tinkamai pritaikytų gamybinių patalpų trūkumu. Niekas nebenori laukti, statyti keletą metų, tiesiog nori ateiti ir per tris mėnesius pradėti konkrečią ir realią veiklą. Čia aš matau didžiulę paskatą tiek mūsų investuotojams ir vystytojams tokius pastatus statyti, tiek ir galimybę ateiti verslui. Kitas momentas, kas irgi labai svarbu ir tiesiogiai susiję su regionais, tai Europos Sąjungos paramos efektyvus panaudojimas. Perėjimas nuo įsisavinimo prie investavimo ir šitų lėšų panaudojimo sudarant sąlygas kurtis verslui regionuose labai esminis dalykas. Aš tikiu, kad mes šitą iššūkį turėsime įveikti.
***
Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Ukrainoje ir sankcijų Rusijos Federacijai“ projektas Nr. XIIIP-2(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip minėjote, po mėnesio Vadovų Taryboje bus sprendžiamas sankcijų pratęsimo klausimas. Kokie, jūsų manymu, prognozuojami rezultatai ir kas atsitiktų, jei dalis valstybių atsisakytų palaikyti kai kurių sankcijų pratęsimą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tikiu, kad A. Merkel lyderystė visoje Europos Sąjungoje būtent šiuo klausimu, Europos Sąjungos ir Rytų politikos klausimu, bus išlaikyta. Ji ją išsaugos ir tai bus tas lemiamas veiksnys, kuris padės mums rasti galimybę dar pratęsti sankcijas, nepaisant to, kad yra tam tikrų pietinių valstybių, po rinkimų ir kai kurios Vidurio Europos šalys galbūt gali koreguoti savo pozicijas. Aš vis dėlto tikiu, kad A. Merkel lyderystė leis rasti tą sprendimą. O jeigu vis dėlto atsitiks priešingai, tai, kaip ir minėjau, aš manau, kad tai yra iš esmės žalia šviesa ir toliau vykdyti tokias karines avantiūras, karines intervencijas – ar užslėptas, ar atviresnes kituose regionuose, tai, be abejo, yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.
***
PIRMININKAS. Dėkojame. Pasisakyti daugiau užsirašiusių nėra. Pasisakymai dėl motyvų, keturi – už, keturi – prieš. Pasisakoma iki dviejų minučių. Užsirašiusių nėra. (Šurmulys salėje) Kviečiame A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu įsirašome rezoliucijas į savo darbotvarkę, tampame atsakingi už tuos signalus, kuriuos siunčiame, todėl manau, kad kalbama gali būti tik apie tokios rezoliucijos priėmimą. Kaip žinia, Ukrainos teritorinis vientisumas jau beveik trejus metus patiria pačius rimčiausius išbandymus ir mūsų pozicija įvardinant esamą padėtį, nustatant gaires mūsų vykdomajai valdžiai, kuri atsakinga už užsienio politikos įgyvendinimą, yra labai svarbi. Bet ne mažiau didelis išbandymas, kaip čia kolegos minėjo, Ukrainai yra kova su korupcija ir čia Lietuva gali dalintis savo patirtim. Tikiuosi, šita rezoliucija paskatins mūsų vykdomosios valdžios institucijas aktyviau talkinti Ukrainai šitoje srityje, nes pasiekimai kovojant su korupcija atsilieptų visos šalies vidaus gyvenimui ir ekonominiam augimui, todėl siūlau rezoliucijai pritarti.
Seimo rezoliucijos „Dėl strateginės Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės“ projektas Nr. XIIIP-3(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, kai kalbame apie strateginę partnerystę, visada turime galvoje jos turinį. Buvo paminėta, kas gali keistis kalbant apie laisvosios prekybos sutartį ateityje, bus, nebus, nežinome. Žinoma, daugiausia, kai kalbame apie tai, turime galvoje ir tuos G. Busho pasakytus žodžius beveik lygiai prieš 14 metų, – kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Amerikos priešu. Tikimės, kad nesikeis šių žodžių turinys ateityje. Tačiau koks dar konkretus, jūsų manymu, galėtų būti tos strateginės partnerystės turinys be krašto apsaugos?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Nišų santykiuose su Amerika paieška nėra lengvas dalykas jau vien dėl to, kad Amerika mus vertina kaip tam tikro regiono dalį. Vis dėlto manyčiau, kad šia prasme mums irgi reikėtų tai suvokti ir labai stiprinti tam tikrų regioninių iniciatyvų sąsają su tam tikromis Amerikos iniciatyvomis Europoje. Ką aš turiu galvoje? NB8. Santykiai su Lenkija ir bendros iniciatyvos su amerikiečiais. Čia yra turbūt ta niša, nes Amerika mus mato kaip tam tikrą regioninį vienetą. Ir štai čia parlamentinės diplomatijos lygmeniu galime tikrai daug dalykų nuveikti. Pavyzdžiui, aš esu tikras, kad Ukrainai dabar bus nelengvas metas prisibelsti prie naujosios administracijos. Šiuo atveju mes kartu su lenkais galime padaryti daug gerų bendrų darbų. Mes turime Trišalę asamblėją. Ta Trišalė asamblėja, pavyzdžiui, galėtų daryti bendrą vizitą į Vašingtoną ir ten iš esmės pabandyti ukrainiečiams atidaryti šiek tiek durų, kurios galbūt dabar neatsidaro. Tai irgi yra tam tikra prasme mūsų misija. Tai yra tokio sunkaus ir alinančio darbo, diplomatinio darbo, reikalas. Smegenų centrai, akademinių institucijų bendradarbiavimas ir panašiai. Tai irgi yra labai aiškios sritys, kuriomis reikia ir judėti. Ačiū.
***
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir kiekviena rezoliucija, tai yra tam tikras signalas, kuris yra perduodamas. Tie signalai, nors čia kalbėjo, kad daug rezoliucijų priimame, labai svarbūs, kai naujas išrinktas Seimas pradeda savo kadenciją. Aš įsivaizduoju, kad kiekvienais metais mes tokių rezoliucijų iš tikrųjų ir negalime turėti. Kaip minėjau, kiekviena rezoliucija yra įpareigojimas ir vykdomajai valdžiai, ne tik parlamentinei diplomatijai, užpildyti realiu turiniu, pasiūlant strateginę partnerystę vis dėlto užpildyti ne tik labai svarbiu kariniu bendradarbiavimu, bet ir kitais dalykais, kurie galėtų paskatinti Lietuvos ir Jungtinių Valstijų tarpusavio bendradarbiavimą, ypač ekonomikos srityje. Todėl aš kviečiu šį signalą nusiųsti Seimo vardu ir priimti šią rezoliuciją.
2016 m. lapkričio 22 d. 7 ir 8 posėdžiai
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIIIP-16 (svarstymas ir priėmimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere (be 30 minučių), buvote vidaus reikalų ministru, ir žinant ankstesnes jūsų preferencijas, matyt, natūralu bus daugiau domėtis ir šiais reikalais. Ar nesiimsite vairuoti ir Vidaus reikalų ministerijos iš premjero kėdės? Pagaliau Vidaus reikalų ministerijoje yra Valstybės tarnybos departamentas, daug ką reikia keisti valstybės valdymo srityje. Ar imsitės galbūt radikalesnių pasiūlymų perskirstydami kad ir savivaldybėms tokias funkcijas, kurias atlieka darbo birža, kurios naudingumo koeficientas, sprendžiant apie nedarbą, yra daugiau formalus negu realus, formalus darbas, susijęs su socialinės paramos sistema, kas yra savivaldybėse. Pagaliau Policijos departamentas. Ar bus pasisakoma už tolesnį policininkų skaičiaus mažinimą, taip sprendžiant jų atlyginimų didinimo problemą, kas vyksta?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Daug klausimų. Galbūt nuo darbo biržų. Iš tikrųjų, jeigu norime efektyvumo šitoje srityje, o tai neišvengiama, kalbant apie perkvalifikavimą, profesinį pasirengimą, savivalda yra arčiausiai, ji žino, kokių profesijų tame regione reikia, kaip galima iš tikrųjų perkvalifikuoti žmones, ir darbo biržos tikrai turi tuos įrankius. Taip, yra vienas iš svarstymų šitą sistemą tokiu būdu orientuoti ir pertvarkyti, deleguojant kuo daugiau galimybių savivaldai. Dėl vairavimo. Iš tiesų, matyt, man taip jau sutampa gyvenime, tapus ministru, buvo nuogąstavimų, kad ministras vairuos policiją. Nevairavau aš dvejus metus, nuoširdžiai sakau. Kur nuvažiavo policija, nuvairavo, yra dar vienas jūsų užduotas klausimas. Tai ne mano vairavimas, tai yra savarankiškas policijos funkcijų vykdymas. Aš manau, kad pokyčiai policijoje reikalingi. Ir šiandien tai, ką daro policija, iš tiesų nėra dėl noro tik daryti. Tai yra dėl to, kad norisi savo struktūrą ir veiklą optimizuoti. Aš manau, kad esminis kelias, pagrindinis, yra teisingas. Bet vėlgi klausimas, kaip tai daroma nesant socialinio dialogo, nesant supratimo, paaiškinimo? Policija yra specifinė bendruomenė, 25 Rytinis posėdis Nr. 7 reikia tikrai ir du kartus, ir tris kartus policininkui pakartoti. Atrodo, tie žmonės stiprūs, tvirti, bet emocinis krūvis yra kitoks. Aš manau, kad socialinės partnerystės išnykimas policijoje yra didžiausia problema, dėl ko kilo pasipriešinimas reforma ir tokiu būdu bandoma spręsti. Ne pinigai ten buvo svarbiausia, žmonės sakė – nereikia mums to didesnio atlyginimo, tokiu būdu stumiamo. Čia yra iššūkis naujam ministrui. O kandidatas į ministrus, kurį jūs pamatysite, tikrai garantuos tai, kad aš neturėsiu net menkiausio noro ir valios vairuoti. Taip, sritis labai svarbi, nes susisieja su mūsų visų saugumu, ir taip natūraliai bus mano domėjimosi sritis, bet ministrai renkami tokie, kad jie galėtų savarankiškai priimti sprendimus, nesidairyti kažkam į burną arba nebėgti už nugaros, kai reikės spręsti problemas. Tokios grėsmės tikrai nėra ir aš pareigų nesutapatinsiu. Tai yra praeitas gyvenimo etapas. Geras etapas, mano galva, bet praeitas.
2016 m. lapkričio 24 d. 9 ir 10 posėdžiai
Seimo nario A. Anušausko perskaitytas pareiškimas dėl laikinosios parlamentarų grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ įkūrimo
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pareiškimas dėl laikinosios parlamentarų grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ įkūrimo. Atkuriama parlamentinė grupė „Už Lietuvos futbolo ateitį“. „Kadangi futbolą vertiname kaip vieną populiariausių komandinių žaidimų pasaulyje ir Lietuvoje, sveikiname tuos žingsnius, kurie veda link skaidrumo šios populiarios sporto šakos ir jos populiarinimo. Tikimės, kad grupė įstatymų leidybos ir kitomis iniciatyvomis skatins sąžiningumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą Lietuvos futbole, taip pat pasisakome už valstybės ir savivaldybių reikšmingesnį indėlį į futbolo infrastruktūros plėtrą.“ Pasirašo šeši Seimo nariai iš keturių frakcijų. Ačiū.
2016 m. lapkričio 29 d. 11 posėdis
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII–1207 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3942 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų gerai, kad yra toks pasiūlymas, kas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Mano klausimas – čia yra išvardinti konkretūs straipsniai, su tuo galima sutikti, tačiau tarp tų straipsnių yra kiti straipsniai. Pavyzdžiui, šiuo atveju, jeigu žmogus versis vaistiniais falsifikatais, jų gamyba, platinimu, tai yra kitas straipsnis, kuris čia nepažymėtas, jisai bus laikomas jau normalios reputacijos, o jeigu versis kokiais nors kitais dalykais, kurie nurodyti šiuose straipsniuose, tai jis jau nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos. Gal reikėjo vis dėlto su tuo susijusius visus straipsnius arba išvardinti, arba nurodyti nuo vieno straipsnio iki kito, nes dabar atrodo taip išrankioti straipsniai iš kodekso.
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Ačiū už klausimą. Yra padaryta tokia pataisa. Jūs turite ketverius metus, darbo daug, atsakomybės irgi. Siūlau teikti pasiūlymus. Ačiū.
***
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pasisakydamas už, vis dėlto atkreipsiu dėmesį į labai keistą pranešėjos elgesį šioje tribūnoje. Aš suprantu, kad mes turime dar ketverius metus, bet jūs prieš tai turėjote ketverius metus ir turėjote teikti jau išdiskutuotus, parengtus pasiūlymus, išsamius. To nepadarėte. Taip, mes ištaisysime visą jūsų darbo broką, visa tai, ko nedarėte visus tuos ketverius metus, ir pasistengsime, kad šis įstatymas iš tikrųjų veiktų. Nes visi puikiai supranta, kad nepaisant to, kad bus paskelbti tie žmonės jau priekaištingos reputacijos, kažkokia veikla jie tariamai negalės užsiimti, yra jų aplinkos žmonių, yra kitų žmonių, kurie nepadarė tokių administracinių nusižengimų. Žinome, kaip veikia organizuotos gaujos, kurios užsiima būtent šitų prekursorių naudojimu narkotikų gamybai. Jiems tokie pakeitimai, tiesą sakant, visiškai nerūpi. Tiesiog tai yra formalus dalykas, svarbus. Turime apibrėžti, kas yra nepriekaištingos reputacijos, labai gerai, bet realybės tai nekeis.
***
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3868 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš esmės mano klausimas būtų panašus dėl turinio. Visi metai buvo. Ministerija pateikė prieš metus ir metus nieko nebuvo daroma. Tai yra registruotas prieš metus, jūs ateinate lygiai po metų pateikti šį įstatymą. Atrodo, kad ministerija tiesiog visus metus nedirbo savo darbo, atrodo labai keistai. Nes jeigu mums reikia taisyti turinį, jeigu reikia įsigilinti į šio įstatymo projekto nuostatas, tai jūs mums paliekate tris savaites laiko. Sau turėjote visus metus, bet nieko nepadarėte nei su turiniu, nei su pateikimu. Pasakykite man kodėl?
V. GAVRILOV. Trumpai galiu pakomentuoti. Įstatymo projektas buvo pateiktas tada, kai buvo rengiamasi tada manomam įsigaliojimui naujo Administracinių nusižengimų kodekso. Kaip visi žinote, čia Lietuvos Respublikos Seimas, o ne ministerija nukelia kodekso įsigaliojimą. Kada esu pakviestas pristatyti klausimą, tai čia yra Lietuvos Respublikos Seimo prerogatyva, kai pakvietėte, tai ir esu čia. O dar kartą atkreipiu dėmesį, kad siūlomo projekto turinys yra grynai techninis siekiant, kad nuo sausio 1 dienos nekiltų jokių neaiškumų, įvertinant ir taikant Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas, kad visi aiškiai suprastume, kokie asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis.
***
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-24 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, jūsų projekte, aišku, yra iš naujo apibrėžtos sąvokos – debesijos paslaugos. Matau, kad ne visos sąvokos vis dėlto apibrėžtos, ten yra pastabų, kad kibernetinio saugumo sąvoka neapibrėžta, bet vis dėlto pateikdamas jūs nurodote naudą, kurią duoda šitas įstatymas. Bet norėčiau žinoti, kiek visa tai kainuoja?
A. ŠLIUPAS. Per metus?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Sakykim, bent jau.
A. ŠLIUPAS. Bendrai valstybė… Turbūt pradėsime nuo to, kad realiai valstybėje dabartiniu metu yra virš 100 duomenų centrų ir virš 200 įvairių registrų, panašiai tiek. Vėlgi tai yra bendrinis skaičiavimas, nes kiekviena institucija turi savo asignavimus ir pagal tuos asignavimus planuoja savo išlaidas. Panašiai tai valstybei kainuoja, dar turbūt litais pasakysiu, pagal skaičiavimus buvo 200 mln. Lt. Mes tikrai manome, kad šitas skaičius gali būti labai ženkliai sumažintas.
2016 m. gruodžio 1 d. 12 ir 13 posėdžiai
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3530 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Viskas, baigiame šitą temą! Toliau A. Anušauskas. Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš karto prisipažinsiu, man niekas netrukdė šio įstatymo parašyti prieš aštuonerius metus, tiesiog aš jo neparašiau. Parašiau prieš pusantrų metų, bet tuo metu valdančioji dauguma neleido jo pateikti motyvuodama tuo, kad Valstybinių pensijų įstatymas bus pataisytas taip, kad neliktų net teorinių prielaidų nelygybei dėl neįgalumo. Praėjo pusantrų metų, niekas nepataisyta. Todėl iš naujo teikiu. Tikslas – įtvirtinti parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionų teisę gauti pirmo laipsnio valstybinę pensiją, tai yra įvertinti vienodai, nepaliekant jokių abejonių ir prielaidų tuos sportininkus traktuoti skirtingai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, labai geri norai. Džiaugiamės, kad toks yra pasiūlymas. Norite, kad būtų vienodos sąlygos, bet trečioje dalyje jūs juos pačius išbraukiate. Vadinasi, tiktai čempionai gali būti vieno lygio, o prizininkai jau nebegali gauti. Kaip jūs į tai žiūrite?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš turiu pasakyti, įstatymą rašiau prieš pusantrų metų pagal Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos siūlymus. Tačiau tai yra pateikimas, jeigu reikia visus prizininkus įrašyti, tikrai niekas netrukdo, aš už. Manau, kad jūsų pasiūlymas visiškai logiškas, aš jį priimu. Ir todėl siūlyčiau kolegoms atsižvelgti į tai, kad pateikus įstatymą galima svarstyti, pildyti jį, patikslinti ir galiausiai priimti. PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau atsakyti už pranešėją dėl buvusio klausimo. Jūs atkreipėte dėmesį, kad tik parolimpinių žaidynių čempionai buvo apdovanojami mažesne premija, ne prizininkai, dabar jau kalbama ir apie prizininkus. Bet mano klausimas būtų dėl paties projekto, nes būtent iš žemesnės kategorijos, mažesnio apdovanojimo, jūs iškeliate į aukštesnį, dedate lygybės ženklą. Jūs pats sportuojantis žmogus. Ar dėl darbo, kurį reikia įdėti, pasirengimo, lėšų ir visko galima dėti irgi lygybės ženklą tarp olimpinio čempiono ir kurčiųjų ar parolimpinių žaidynių čempiono? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakydamas aš pasakysiu, kad iš tikrųjų neįgaliems sportininkams būtina nestandartinė papildoma sporto įranga, specialus patalpų, aplinkos pritaikymas, kitos specifinės priemonės, tiesą sakant, tų išlaidų yra daugiau jiems. Galbūt ir Kūno kultūros ir sporto departamentas skirstydamas lėšas turėtų į tai taip pat atsižvelgti.
***
Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1139 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šį įstatymo projektą mėginau pateikti prieš trejus metus. Taip jau atsitiko, kad buvo jo neleista pateikti, kaip žinote, yra tokia procedūra, kai neleidžiama papildyti rudens, pavasario sesijų darbotvarkės, ir tas įstatymo projektas taip ir lieka kaboti ir gulėti stalčiuje. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neprivalo deklaruoti sąsajų su kitą ūkinę, finansinę, komercinę veiklą vykdančiais subjektais. Tačiau „Transparency International“, žurnalistų etikos inspektoriai gerą dešimtmetį rūpinasi, kad visa informacija apie viešos informacijos skleidėjus būtų prieinama viešai. Visa tai, kas juos sieja su kitais, pavyzdžiui, teikiančiais jiems didesnio dydžio paramą juridiniais asmenimis, pavyzdžiui, tai, kad ir informacija turėtų būti prieinama, kokias gavo pajamas iš valstybės, savivaldybės institucijų, politinių partijų reklamos užsakomųjų straipsnių, svarbu ir skaitytojui, manau, svarbu ir reklamų davėjui. Projekto esmė – papildyti išdėstytomis nuostatomis tuos duomenis, kuriuos turi viešai pateikti viešos informacijos skleidėjas.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ar jūsų siūloma pataisa padėtų apsiginti nuo valstybės kontroliuojamų įmonių slaptų publikacijų ir panašių sandorių, sutarčių, visokių vadinamųjų gel. žinių, suprask, „geležinkelio žinios“, ir panašių dalykų?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš dalies taip, bet absoliučios garantijos nėra. Tačiau jeigu žiūrėtume taip nuosekliai, jeigu tie duomenys apie gautas pajamas iš šitų institucijų, galbūt papildant svarstymo metu ir valstybinėmis įmonėmis, nes aš nežinau, kaip traktuotų, ar jos priklauso prie savivaldybių ir valstybės institucijų ir įstaigų, ar ne. Jeigu nepriklauso, siūlyčiau tada iki svarstymo įrašyti ir tai iš dalies taip pat leistų apsisaugoti bent jau nuo tų dalykų, apie kuriuos mes sužinome prabėgus daugybei metų, kad kažkas kažką rėmė, kad kažkas teikė kažkokias paramas, tačiau mes to realiu laiku nežinojome.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jeigu mums pavyktų priimti įstatymą, kurį mes, Antikorupcijos komisijos nariai, įsipareigojome greitai pateikti, kad būtų uždrausta savivaldybės ir valstybės kontroliuojamų įmonių, įstaigų parama apskritai kam nors, ar bereikėtų to punkto apie gautą paramą? Juo labiau kad leidybos įmonės dažniausiai neturi teisės gauti paramos, nes jos yra UAB′ai kokie nors, retu atveju tai ne pelno siekiančios viešosios įstaigos. Bet galbūt tokių yra viena kita. Kitas dalykas, ar ne perteklinis ir ne biurokratinis reikalavimas teikti tuos suvestinius finansinius duomenis? Juk jie pateikia Mokesčių inspekcijai tuos metinius duomenis, kam čia dar žurnalistų inspektoriui juos siųsti? Ar kai kuriuos kitus, pavyzdžiui, apie administracinius pažeidimus, kurie taip pat yra suvestiniai. Kas ten į juos reaguos ir kas tuos finansinius suvestinius duomenis čia nagrinės?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, dėl pirmo klausimo, ar užtektų? Ne, neužtektų, nes kalbama ir apie politines partijas, kurios nėra valstybinės įmonės. (Balsai salėje) Bet kokiu atveju – sąsajos tarp juridinių asmenų, nes, pavyzdžiui, paramą gauna viešoji įstaiga, kuri yra susijusi su juri 2016 m. gruodžio 1 d. 74 diniu asmeniu, kuris teikia viešą informaciją, ir t. t. Aš manyčiau, kad šiuo atveju reikėtų svarstyti, kaip visa ta informacija būtų prieinama skaidriai, aiškiai, prieinamai, neapsunkinant viešos informacijos rengėjų. Gal taip, galima atsisakyti suvestinių finansinių duomenų teikimo, bet aš manau, kad iš principo reikėtų šio įstatymo papildymo, kad visiems būtų aišku, su kuo mes dažniausiai turime reikalų, nes ir Europos teisės departamentas, rašydamas savo išvadą, vis dėlto parašė, kad ši informacija yra būtina dėl to, kad žiniasklaida turi didžiulį poveikį formuojant žmonių nuomonę, dėl to reikia apie šių paslaugų teikėją taip pat visuomenę informuoti skaidriai, aiškiai ir prieinamai. Svarbiausia, kad šita informacija turėtų būti nemokamai matoma per Registrų centrą.
2016 m. gruodžio 6 d. 14 ir 15 posėdžiai
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Islandijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Norvegijos Karalystės Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės, Suomijos Respublikos Vyriausybės, Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Šiaurės matmens partnerystės visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės srityje (NDPHS) sekretoriato įsteigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-100 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi jau buvo prieš penkerius metus pasirašytas susitarimas, gal galite pasakyti, kas gi per tuos penkerius metus padaryta, kiek valstybių ratifikavo, koks buvo biudžetas šito sekretoriato ir kur tas sekretoriatas apskritai įsteigtas, steigiasi?
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Tiksliai negaliu pasakyti. Atvirai pasakius, aš šito klausimo nekuruoju, mane tiesiog pastatė prieš faktą. Aš galėsiu jums pateikti informaciją raštu, jeigu reikės. (Balsai salėje)
2016 m. gruodžio 8 d. 16 posėdis
Vyriausybės valanda
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, ministrai, iš tikrųjų opozicija visada kritiška ir turi vertinti valdančiosios daugumos darbus. Kaip buvo minėta, buvo daug tęstinių projektų, negaliu nepaminėti energetikos srities, kur buvo vykdomi projektai, ir dalis, svarbi dalis buvo įvykdyta, krašto apsaugos srityje atkurta privaloma tarnyba. Mes suprantame, kad jeigu ne Prezidentė, visa tai užsitęstų ilgiau. 2 % gynybai, prie kurių artėjame, irgi buvo Vyriausybės sprendimas. Taip, opozicija prie spaudimo visada prisidėdavo, bet norėjau paklausti premjero. Šiaip jau tai yra paskutinė Vyriausybės valanda. Gal jūs pats įvertinkite ne pažymiu, bet darbu, gal turite galvoje kokį nors darbą, kurio jūs, kaip premjeras, neįgyvendinote, nepadarėte?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Tikrai turiu. Pirmiausia, aš manau, buvo iškeltas tikslas, kad švietimo, mokslo ir studijų programos dalis turėjo būti įgyvendinta, bet šitoje srityje, tikrai galiu pasakyti, darbai liko iki galo neatlikti arba tik truputį buvo pradėti, gal taip pasakyčiau. Šita sritis, aš manau, Vyriausybės programoje dalyje, kurioje buvo numatyta įgyvendinti, tikrai yra neįvykdyta. Antra sritis, aš manau, sveikatos apsaugos sistema, kurioje tikrai, dar dirbant V. P. Andriukaičiui, gana ryžtingai buvo pradėta įgyvendinti reforma, steigiant medicinos klasterius, bet po to nebuvo rasta sutarimo su savivaldybių merais, su savivaldybių tarybomis, ir šitas procesas pasidarė gana lėtas. Aš matau šias dvi sritis, kur tikrai aiškiai turiu pabrėžti, kad Vyriausybei namų darbų per ketverius metus nepavyko įgyvendinti.
2016 m. gruodžio 13 d. 17 ir 18 posėdžiai
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2202 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-187 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, kokį mechanizmą matytumėte paramos skirstymui…
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Niekam ne paslaptis, kad tos akcinės bendrovės, valstybė, savivaldybės, na, viešųjų ryšių komunikavimo specialistai, skyriai skirsto paramą pagal asmeninius susitarimus, asmenines simpatijas. Ten jokių konkursų, kaip minėjote, nėra, gauna tie žmonės, kurie turi kokį nors asmeninį priėjimą prie tų bendrovių ir jas valdančių žmonių. Ar būtų galimybė, pavyzdžiui, išplėsti galimybę teikti paramą galbūt taikant mokesčių nuolaidas apskritai privačiam verslui?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Manau, kad čia kito įstatymo klausimas, matyt, reikėtų pasvarstyti tai. Bet tai tikrai akivaizdu – ta informacija, kuri buvo paviešinta, kurią mes matome, turi tam tikras tendencijas. Mano nuomone, kai pasirodė informacija apie Lietuvos geležinkelius, reikėjo parlamentinio tyrimo, reikėjo išsiaiškinti tam tikras sąsajas su tam tikrais asmenimis. Tiesiog tie žmonės privalo prisiimti atsakomybę. Tai nėra maži pinigai, labai graudu, kad dėl tokių dalykų paramos netenka tie, kam iš tikrųjų reikia, patys silpniausi mūsų visuomenės asmenys, grupės arba organizacijos, kurios nesugeba prieiti ir nesugeba užsiimti lobizmu.
2016 m. gruodžio 16 d. 21 nenumatytas posėdis
2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4790(2) (antrasis svarstymas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų prieš tai papildant informaciją apie pareigūnų valstybines pensijas, galima pasakyti, kad tas įstatymas sąmoningai buvo šį rudenį laikomas Seimo stalčiuose, nors faktiškai jis yra pasiekęs priėmimo stadiją. Akivaizdu, šiam biudžetui jis jau įtakos nebeturės, bet vis dėlto ateičiai reikėtų turėti. Bet mano klausimas šiek tiek kitas. Paminėjote, kad Statutui įgyvendinti pareigūnams skirta ketvirtadalis, tai yra ankstesnės Vyriausybės sprendimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad dabar ne sustabdant reformą, bet ją pristabdant vėlgi pinigų jiems nepadaugės. Kaip tie 7 mln. bus kompensuojami tiems pareigūnams, kaip?
V. ŠAPOKA. Čia sprendimus turės jau priimti nebe finansų ministras, o atitinkamos srities ministras. Manau, jis tą atsakomybę puikiai supranta ir šitą klausimą turės spręsti.
2016 m. gruodžio 20 d. 22 ir 23 posėdžiai
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-241 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, balsavau už. Suprantu, kad kompensavimo tvarka atitiks tą energetinio skurto rodiklį realiai, tačiau vis dėlto tikiuosi, kad Vyriausybė jau bent kelia sau uždavinį, kad po kelerių metų, po ketverių metų, kai vėl bus Seimo rinkimai, žmonių, kuriems bus kompensuojama, bus ne 260 tūkst., o, pavyzdžiui, 100 tūkst. mažiau, negu yra dabar. Tą rodiklį linkiu pasiekti ir, tikiuosi, jis bus Vyriausybės veiksmų programoje kaip siektinas skaičius.\
***
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 2, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4637(2) (svarstymas ir priėmimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas iš esmės apibrėžia tą situaciją, kai reikia ne tik policijai, bet gali atsitikti taip, kad ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams panaudoti specialias priemones. Pavyzdžiui, kad ir elektros šoką. Be abejonės, kad būtų žinomos tų priemonių panaudojimo ribos, tokie įstatymo pakeitimai yra būtini. Aš tikiuosi, kad vėliau bus mūsų darbotvarkėje kitas įstatymas – dėl žvalgybos pareigūnų analogiškų teisių.
***
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIIP-3606GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti. Žinoma, akcentuojate dabartinius viešuosius asmenis, tačiau ten tų pakeitimų pabaigoje buvo kalbama ir apie mirusių asmenų garbę ir orumą. Iš esmės, aš sakyčiau, tai liečia daugiau istorikus, kurie rašo apie tai. Ar jūsų pakeitimai taikomi ir tai Civilinio kodekso daliai?
R. SVETIKAITĖ. Ačiū už jūsų klausimą. Iš tiesų noriu pabrėžti, kad nuostata dėl mirusių asmenų teisių gynimo buvo ir galiojančiame Civiliniame kodekse. Veto jos niekaip nepaliečia, ji buvo, ši nuostata galiojo. Tokia teisė ginti garbę ir orumą buvo, jeigu buvo įžeista mirusio asmens garbė ir orumas.
***
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš už Prezidentės veto. Vis dėlto…
PIRMININKAS. Už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtas, taip?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Jis iš tikrųjų reikalingas pataisų. Aš kalbėčiau ne tik apie interesų pusiausvyrą, nes viešieji asmenys, ministrai, politikai, užimantys tam tikras pareigas, mes puikiai žinome, kaip sugeba gintis nuo kritikos. Tam yra Europos Sąjungos projektų viešinimo pinigai, kuriais mėginama papirkti žiniasklaidos priemones. Dažniausiai tai pavyksta, duoda arba neduoda ir apsisaugo nuo kritikos. Dabar šis pakeitimas Civiliniame kodekse reikštų, kad maža to, kad turėjo tokius mano minėtus įrankius, dar įgaus ir galimybę asmeniškai persekioti žurnalistą ar kokį kitą asmenį, kuris, galbūt ir peržengdamas kai kurias ribas, gali mėginti kritikuoti jo veiklą. Sutikime, kad dalies žmonių nervai tikrai negeležiniai. Kai kalba apie politikus, jie išties labai nerankioja žodžių. Manyčiau, komitetai, kurie bus paskirti šiuo atveju svarstyti, vis dėlto turėtų atsižvelgti į pateiktas abejones, į Prezidentės veto ir pataisyti įstatymą taip, kad galimybė turėti žodžio laisvę ir kritikos galimybė būtų neabejotina.
***
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4538, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4539, Administracinių nusižengimų kodekso 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4540 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti. Kadangi tas kaupimas atsargų mažinamas iš principo nuo 1 tūkst. iki 100, kiek tai yra ir bus efektyvus būdas, žinant jūsų įvardintus tuos mastus?
A. PALIONIS (LSDPF). Aš visų pirma patikslinsiu, kad ne nuo 1 tūkst., nes realiai 1 tūkst. tai yra benzino. Visa kontrabanda, jeigu mažiname, tai būtų nuo 2,5 tūkst. iki 100. Ir mano minėtais 2016 m. gruodžio 20 d. 78 atvejais, kurie buvo nustatyti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, realiai ir buvo panašūs kiekiai – 100, per 100. O pagal dabar galiojančią lengvatą realiai įmonės galėtų vykdyti net iki 2,5 tūkst. tonų. Mes žeminame kartelę, kad jos taip pat atsakingai dirbtų, kaip ir visos kitos naftos produktais…
***
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-173 (pateikimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš manau, kad jūs patyręs politikas šitoje srityje ir specialistas, puikiai žinote, kad teisinis neaiškumas visada sudaro prielaidas ir landas korupcijai. Teisės departamentas nurodė, kad iš tikrųjų jūsų pataisa sukels tokią sumaištį, kuri, tiesą sakant, niekam nebus naudinga. Ar nemanote, kad Prezidentės teiktas įstatymas vis dėlto, 2016 m. gruodžio 20 d. 80 nepaisant savivaldybių prieštaravimų, žinoma, nėra nukreiptas prieš kokius nors darželius ar kultūros festivalius, o nukreiptas būtent prieš tas savivaldybių įmones, kurios tapo, sakysim, „reikalingų žmonių lesyklėlėmis“? Dabar toks teisinis neaiškumas bus kaip tik toms lesyklėlėms labai palankus.
P. URBŠYS (LVŽSF). Jeigu jūs manote, kad, pavyzdžiui, „Rubikono“ įmonė, kuri irgi teikia paslaugas, susijusias su gyvenamojo būsto aptarnavimu, ir kad visais atvejais tai yra skaidru, ar tai yra privačios įmonės, kurios teikia atliekų tvarkymo paslaugas, ar tos įmonės, kurios irgi teikia paslaugas, susijusias su kelių tvarkymu – kai kuriais atvejais tikrai yra daug abejonių, ar tai yra skaidru. Mes kaip tik norime aiškiai padaryti, atsieti būtent tuos dalykus, kurie susiję su aiškiu piktnaudžiavimu ir korupcijos rizika, nuo tų tikrai socialiai svarbių funkcijų, kad mes nepadarytume pažeidžiamus pačius žmones savivaldybėje, nes savivaldybė pirmiausia atsako už atstovavimą viešajam interesui. Mes nenorime, kad privatus interesas būtų iškeltas aukščiau viešojo intereso
***
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų mėginu surasti viešąjį interesą savivaldybės vandens parke, savivaldybės viešbutyje. Na, niekaip aš nerandu to intereso. Įstatymas vis dėlto galioja į ateitį, ne į praeitį. Ta ūkinė veikla, kuri vykdoma, aš manau, kad nesusidurs su tokiais apribojimais. Tačiau išsakysiu nuogąstavimą. Manyčiau, kad per artimiausią mėnesį, du savivaldybėse, kurios nori turėti savo pirteles ir dar ką nors, kokias nors savivaldybės tariamam viešajam interesui atstovaujančias įmones, pradės tų naujų veiklų registravimo procesą. Atsiras krūvos naujų įmonių. Tiesiog išsakau nuogąstavimą. Mano galva, toks atidėjimas tam atveria visus kelius.
2016 m. gruodžio 22 d. 24 ir 25 posėdžiai
2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4790(2) (priėmimas)
V. ŠAPOKA. Seimo narys A. Anušauskas siūlo skirti 1 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui – asignavimams, išlaidoms. Vyriausybės išvada yra nepritarti. 2017 metų patobulintame Valstybės biudžeto įstatymo projekte Valstybės saugumo departamentui papildomai numatyta 1,5 mln. eurų. Siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Anušauskas pristato pasiūlymą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi iš tikrųjų tai buvo teiktas siūlomas iki Vyriausybės sprendimo, tai aš savo siūlymą atsiimu.
***
Vyriausybės valanda
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Klausimas vidaus reikalų ministrui. Pokalbio Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete metu sakėte, kad po jūsų susitikimo su policijos generaliniu komisaru policijos reforma nuteikė pozityviai, paskui buvo paskelbta, kad ši reforma pristabdoma pusmečiui. Tačiau, kaip žinome, su tuo iš dalies susijęs planas policininkams didinti atlyginimus: šiais metais – iki 600 eurų į rankas, kitais metais – dar daugiau ir taip kas metus. Kaip ir kokiu būdu, stabdant reformą, bus realizuotas šis planas? Gal jo tiesiog?..
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Policijos reformos stabdymas – tai ne indikavimas, kad pati reforma yra bloga. Šiuo atveju, kaip aš daug kartų esu minėjęs, kad pažiūrėsime reformos rezultatus, įvertinsime. O policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimas yra siejamas su… Dabar ministerijoje bus rengiama Viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gerovės programa (ji taip galėtų vadintis), kuri apimtų tris sisteminius blokus, t. y. struktūrinį, tai būtų struktūros įvertinimas, sisteminį ir socialinį. Socialinis blokas – turėtų būti numatyti žingsniai, laikotarpis ir policijos pareigūnų nuoseklus darbo užmokesčio didinimas. Policijos reformos stabdymo niekaip nesiečiau su policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimu, nes tai nesusiję klausimai.
***
Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų Laisvės premijų paskyrimo Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui“ projektas Nr. XIIIP-252 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, skaldytojai ir demagogai visada yra linkę supriešinti žmones. Nė vienas iš premijų komisijai pristatytų žmonių, kurie čia buvo įvardinti, niekad nepasakytų, kad yra svarbesnis už kurį nors kitą premijai nominuotą žmogų. Nė vienas! Vienas iš tų minėtų politinių kalinių į mano užduotą klausimą, kodėl neima nukentėjusio asmens pensijos, pasakė, kad jam nieko iš Lietuvos nereikia, jis viską gavo – laisvą Lietuvą. Demagogams nėra ribų. Mes girdėjome ir buvusio Kauno rajono sovietų liaudies deputato kalbą – nesolidžią, įžeidžiančią. E. Zingeris tiksliai įvardijo, kad kiekvienas nominuotas nusipelnė Laisvės premijos, ir visos aistros turėjo pasibaigti Premijų suteikimo komisijoje. Aš siūlau nustoti kvestionuoti komisijos sprendimus, tai visiškai nesolidu. Negrįžkime prie šitos praktikos arba komisija taps nereikalinga. Siūlau pritarti komisijos sprendimui ir Seimo nutarimui
***
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-173(2) (svarstymas ir priėmimas)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nuo naujųjų metų turėjusios įsigalioti įstatymo pataisos, kaip žinome, buvo inicijuotos Prezidentės todėl, kad kai kurios savivaldybės tiesiog piktnaudžiavo savo ūkine veikla, tačiau, pristatant įstatymo projektą, išgirdau įdomią mintį, pasirodo, šis įstatymas sudaro galimybes būtent tiems ūkio subjektams, kurie vienaip ar kitaip savo išskirtine teise manipuliuoja, galų gale padaryti pažeidžiamas tas pačias savivaldybes. Tai yra savivaldybės tampa korumpuotomis, bendraudamos su privačiu sektoriumi. Gerbiamieji, tos sritys, kuriose atsiranda piktnaudžiavimo ar korupcijos rizikos, kaip būsto aptarnavimo ar atliekų tvarkymo, priklauso nuo to, kaip savivaldybė atstovauja viešajam interesui, kai