Kalbant apie Rusijos informacinę politiką Baltijos valstybių atžilgiu, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad tikslų realizavimui pasirinktos dvi XX amžiaus 60-70 metų senumo, bet ir XXI amžiuje jautrios temos – kolaboravimas vykdant žydų genocidą ir komunizmo nusikaltimų Baltijos šalyse neigimas (kartu ir okupacijos neigimas ir kt. Noras vystyti šias temas susidūrė su kliūtimi – nebuvo surasta jokia institucija ar didesnė žmonių grupė, kuri būtų kurčia komunistiniams nusikaltimams ir nematytų visuomenės bei valdžios požiūrio poslinkių ne tik pripažįstant žydų genocido žalą Lietuvai, bet ir pozityvių žingsnių gražinant sovietmečiu nacionalizuotą žydų bendruomenės turtą ar sukuriant jo kompensavimo mechanizmą. Palaipsniui išeitis buvo surasta - jeigu Lietuvoje neatsiranda tinkamos organizacijos, jas reikia sukurti. Tam buvo panaudotas visas nuo KGB laikų žinomas arsenalas: surasti nuoseklūs holokausto nusikaltimų viešinimo šalininkai, kuriuos buvo galima panaudoti “tamsoje” (rus. “v tiomnuju”), kartu su jais inkorporuojant ilgalaikio bendradarbiavimo patikrintus “savus” ir “patikimus”. Ir Lietuvoje atsirado iš vieno centro valdomų ir maitinamų organizacijų filialai. Šiltas vieteles suradusių mūsų politinių marginalų pareikalauta nuoseklaus dalyvavimo informacinių atakų vykdyme - pseudomokslinių konferencijų organizavimo ir dar KGB laikais parengtų knygų leidybos. Ir kas tai begali daugiau padaryti, negu išlikę Homo Sovieticus (asmenys pasižymintis senu sovietiniu mentalitetu ir nesugebantį įsisavinti naujų žinių). Reikia atiduoti pagarbą rusų tautai, kuri tokiems žmonėms sukūrė kur kas taiklesnį apibūdinimą - „Sovok“ (plg. platus kastuvas skirtas šiukšlėms susemti). Apgailėtina, kad šioje homo sovieticus ir „sovokų“ apsuptyje atsidūrė kovotojai su antisemitizmu ar holokausto istorijos tyrinėtojai. Žinoma, prie jų nepriskiriu jedinsteveninko Ivanovo ar tūlo Povilo Masilionio, buvusio ilgamečio Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto Propagandos ir agitacijos skyriaus instruktoriaus ir žurnalo "Komunistas" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo. Būtent jis po dvidešimties metų pagaliau įvykdė prieš 20 metų KGB nesėkmingai vykdytą užduotį. Išleido naują KGB leisto rinkinio „Faktai kaltina“ pakaitalą, niekinantį Lietuvos pasipriešinimo kovotojus. Informacinės atakos įkaite turėtų tapti jaunoji Lietuvos karta, kuri neturi sovietmečio patyrimo ir asmeninės patirties bendraujant su komunistinių nusikaltimų šlovintojais. Autoriai, džiaugsmingai niekinantys Lietuvos istorijos skaudžiausius puslapius, tokių pseudoistorinių knygų pristatymuose gali ploti katučių. Kaip rašyta spaudoje, tarp pseudoistorinės knygos garbintojų – atsidūrė ir istorikas Liudas Truska, ir Seimo narys Julius Veselka, kurie buvo apsupti ilgamečių „teisinių struktūrų darbuotojų“. Per dvidešimt metų naujais drabužiais aprengtas KGB klonas niekaip nepasikeitė – jokios naujos informacijos, tie patys melagingi faktai pramaišiusi su KGB agentų smogikų aukomis, tos pačios interpretacijos. Jaunai kartai galima pasakyti, kad viskas atsiduoda naftalinu (žiniai: „naftalinas“- priemonė nuo kandžių, senų drabužių spintas pripildydavusi specifiniu kvapu). Galima sakyti, kad kaip nebūna buvusių KGB karininkų, tai ir nelieka jų neįvykdytų užduočių. Jos vykdomos net ir po kelių dešimtmečių...
Bet homo sovieticus („savokų“) aktyvumas suprantamas – Lietuvoje jau pusmetį sėkmingai vykdomas ir plečiamas KGB dokumentų viešinimas. Iš jų aiškėja ne tik pavienių budelių veikla, bet ir sisteminga agentų smogikų veikla žudant ne tik pasipriešinimo kovotojus, juos provokuojant, bet ir ištisomis šeimomis su vaikais žudant civilius gyventojus. Juk 1944-1945 metais tarp sovietinių okupantų ir kolaborantų nužudytų 12 tūkst. Žmonių, buvo net 5000 beginklių žmonių. Jų pavardės iki šiol papildo Genocido aukų vardyną, kuriame iš daugiau kaip beginklių žmonių. Jų pavardės iki šiol papildo Lietuvos genocido aukų vardyną, kuriame įrašyta daugiau kaip 300 tūkst. žmonių – lietuvių, lenkų, rusų, žydų ir kitų tautybių žmonių. Jų kapai liko tik bevardžiais liudininkais, kurie Sibiro platybėse vis labiau nyksta Rusijai nevykdant jų apsaugos priemonių. Informacinių atakų autoriai norėtų šokti tose vietose, kuriose buvo jų kapai, bet tam vis labiau trukdo KGB dokumentų viešinimas. Prieš pusmetį pradėjus vykdyti priimtą įstatymą „Dėl KGB dokumentų viešinimo“ ir nuo 2011 m. gegužės 11 d. naujoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbta apie 70 KGB vadovų ir pavaduotojų biografijų, pareigūnų sąrašų, 31 su KGB rezervo karininkų personalijomis ir veikla susijusių dokumentų rinkinys (po 10-40 puslapių kiekviename rinkinyje), 188 kitų dokumentų, apibūdinančių įvairių KGB skyrių veiklą (po 1-30 puslapių kiekviename dokumente). Šiuo metu rengiamas naujas dokumentų rinkinys ir šiais metais baigiama kurti nauja internetinė svetainė KGB dokumentų viešinimui. Dabartinėje interneto svetainėje www.kgbveikla.lt per mėnesį apsilanko apie 4000 unikalių lankytojų, o per pusmetį užfiksuota apie 60000 unikalių lankytojų. Nemaža jų dalis gyvena Rusijoje. Tai realus Lietuvos indėlis, kad totalitarinių režimų nusikaltimai būtų neužmiršti.