2012 balandžio 5 d.
BNS
Seimo grupės "Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" atstovas konservatorius Arvydas Anušauskas sako, jog klaidinga teigti, kad Viešųjų pirkimų įstatyme partijoms padarius išimtį Lietuva pažeis Europos Sąjungos (ES) teisę.
Pasak A.Anušausko, Viešųjų pirkimų įstatymo analogas politinėms partijoms yra Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas, o esamą reguliavimą tobulinti reikėtų ne partijoms įvedant viešuosius pirkimus, o reikalaujant skelbti itin detalią pirkinių ataskaitą.
Ketvirtadienį minėta parlamentinė grupė surengė pasitarimą dėl atskaitomybės už valstybės pinigų naudojimo partijoms bei politinėms kampanijoms finansuoti tobulinimo, jame dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovai.
Pasitarimas surengtas po to, kai praėjusią savaitę Seimas atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymo pataisai, kuri daro išimtį partijoms ir nepaisant to, jog didesnė jų iždo dalis bus valstybės pinigai, leidžia pirkti nerengiant viešųjų pirkimų.
Šalies vadovė pataisas vetavo argumentuodama, kad tokiu reguliavimu partijoms bus sudarytos nepagrįstos privilegijos, taip pat pažeista ES direktyva ir tai sukeltų grėsmę Lietuvai sulaukti sankcijų.
"Sakyti, kad Lietuva pažeidžia ES teisę, šiuo atveju aš manyčiau, kad ne visai tikslu. Mes iš anksto nediskutavę priėjom prie klaidingų išvadų, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos yra taikomos partijoms. Manau, kad politinių kampanijų ir partijų finansavimo įstatymas šiuo atveju yra partijų Viešųjų pirkimų įstatymo analogas, bet taikomas būtent partijoms ir jų politinei, specifinei veiklai", - po pasitarimo žurnalistams sakė A.Anušauskas.
Pasitarime iškelta mintis, jog teisinį reguliavimą reikėjo keisti ne Viešųjų pirkimų įstatyme įrašant konkrečią išimtį, kad partijoms atitinkamos nuostatos netaikomos, o įrašant nuostatą, kad partijų pirkimus reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas.
Taip pat A.Anušauskas mato prasmę keisti sąvokas, pabrėžiant, jog partijoms skiriami pinigai yra traktuotini ne kaip biudžeto asignavimai, o kaip dotacijos.
"Šiuo atveju reikėtų sąvokas tikslinti, vietoj biudžetinių asignavimų labai aiškiai pabrėžti, kad tai dotacijos partijoms skiriamos, jų veiklai finansuoti. Ir kita vertus, išlaidų kontrolei ir viešinimui svarbu atsiliepti į Europos Tarybos rekomendacijas - skelbti pakankamai išsamius išlaidų žiniaraščius", - sakė A.Anušauskas.
Pasitarime dalyvavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas tvirtino, jog Europoje nerado valstybės, kurioje partijos viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu būtų tapusios perkančiomis organizacijomis, ir taip pat pritarė, kad partijų finansams tvarkyti yra atskiras, partijų ir kampanijų finansavimo įstatymas.
Seimas praėjusią savaitę atmetė prezidentės D.Grybauskaitės veto dėl išimčių partijoms, tad įsigalioja Seimo anksčiau priimtas įstatymas, leidžiantis partijoms pirkti nerengiant viešųjų pirkimų. Tai pirmasis prezidentės D.Grybauskaitės veto, atmestas Seime.
Kovo viduryje Seimo priimtos pataisos numato, kad politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių vykdomiems pirkimams netaikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, jog daugiau kaip 50 proc. iš valstybės biudžeto finansuojamas juridinis asmuo prekes ar paslaugas turi pirkti per viešuosius pirkimus.
Šalies vadovė įstatymą į Seimą buvo grąžinusi su savo pasiūlymu, kuris partijoms būtų leidęs neorganizuoti viešųjų pirkimų tik tuomet, kai politinės kampanijos vykdymo tikslais perkamos reklamos, leidybos ir spausdinimo paslaugos. Pasak šalies vadovės, tai būtų užkirtę kelią pavojui, kad viešųjų pirkimų procedūros trukdytų partijoms politinės kampanijos metu.
Viešųjų pirkimų įstatymą parlamentarai pakeitė po to, kai uždraudus verslui remti partijas, biudžeto dotacijos dalis taps pagrindiniu partijų finansavimo šaltiniu. Nuo sausio įsigaliojusios pataisos draudžia partijoms priimti fizinių ir juridinių asmenų aukas, o politinės kampanijos dalyviams leidžia priimti tik fizinių asmenų aukas.