Jei po įtarimų, kad anos kadencijos Seimas turėjo vietinį bankelį kas nors galvoja, jog dabartinis Seimo narys gali būti kažkuo išsiskirti nuo visų žmonių ir bet kur bet kokiomis sąlygomis pasiskolinti pinigų, tai šis rašinėlis tikiuosi nuteiks kitaip. Linksmiau.
Kadangi apie bankus, devalvavimus mūsų visuomenė yra prisiklausiusi pakankamai, kiekvienas pasisakymas apie finansus turi būti labai pasvertas. Todėl nenoriu nei gąsdinti, nei įspėti. Tiesiog noriu pasidalinti savo asmenine patirtimi ir, galbūt, priversti šyptelėti.
Kai dešimtą kartą buvau paklaustas kodėl neatostogauju, nusprendžiau – Viskas! Jau vasaros pabaiga. Reikia pailsėti – arba pakeliauti, arba butą paremontuoti. O pinigų nueiti pasiskolinti. Banke. Kelionei. Arba buto remontui. Nelygu kam kokios atostogos patinka. Tai tekdavo daryti ir antikriziniais laikais. O dabar atsivėrė galimybė patikrinti ir visus gandus ar negandus apie bankų bendravimą su smulkiais klientais.
Taigi, nusprendžiau aplankyti visus Gedimino prospekte, prestižinėse vietose įsikūrusius bankų skyrius. Kad nepasirodyčiau keistai, prašydamas nedidelės sumos, prašiau 2-3 mėnesių atlyginimo dydžio vartojamosios paskolos. Kaip ir dažnas žmogus turėdamas būsto paskolą ir gaudamas atlyginimą aš jaučiausi visiškai mokus. Bet...
Tai kas buvo dar visai neseniai, kai buvote tikinami, kad turėdami kuo daugiau banko produktų esate geresnis banko klientas, liko praeityje. Net SEB bankas, kurio klientu buvau nuo jo įsiteigimo, pasiūlė ne tai ko prašiau. Ne vartojamąją paskolą, o padidinti būsto paskolą. Bet kaip sakė Ostapas Benderis,- „aš gal paimčiau dalimis, bet man reikia viso milijono iš karto“. Milijono man nereikėjo, o mažiau nesiūlė. Žinoma, juokauju, nes bankas apsvarstęs mano galimybes atlyginti šią paskolą nusprendė, kad Seimo nario mokumas susvyravęs ir kreditiniais resursais neverta rizikuoti. Tik pasiūlė naudotis kreditine kortele su kreditu apmokestintu krizinėmis palūkanomis.
„Swedbank“ prieš metus siūlęs Auksinio kliento paslaugą, nusprendė, kad jokių „auksinių klientų“ su tokiomis pajamomis nebūna ir išvis nesivėlė į didelius ginčus. Nemokus – nusprendė bankelis. Šiaulių bankas maloniai pasiūlė kitą paslaugą - kortelę, kurioje tilptų trijų mėnesių algos dydžio kreditas su atitinkamom bankų badmečio palūkanomis. Bet ir čia, pasitarę prisijungė prie to paties verdikto – pasitikėti mažėjančiomis Seimo nario pajamomis negalima.
„Nordea“ nesistengė niekuo gundyti, tiesiog pasakė kad duos pinigų. Paskui. Po šimto dienų. Jeigu prieš tai 90 dienų bus pervedamas atlyginimas. Na, o jei dar galėčiau už tą mažą sumą įkeisti nekilnojamo turto, tai išvis ateityje būčiau neįkainojamas klientas. Bet aš neturėjau tokio turto. Ir kainos nekilnojamo turto rinkoje smuko, bet ne keliasdešimt kartų. Jau aš pats turėjau atsisakyti maloniai siūlomos paslaugos. Pakeliui pasitaikęs „Snoras“ pasirodė vienintelis neskiria litų nuo eurų ir palūkanas siūlė mokėti vienodai dideles.
„DnB Nord“ ėmėsi rimtai įvertinti mokumą. Bet viena siūloma sąlyga suglumino – apsidrausti nuo nedarbo. Žinoma, Konstitucijoje yra apibrėžtos Seimo paleidimo sąlygos. Bet ar gali būti paleistas Seimas ir paskelbti priešlaikiniai rinkimai, to dar niekas negalėjo prognozuoti. Ir...teko nusileisti. Juk ką čia vaizduoti – nuo ligų ir nedarbo niekas nėra apdraustas. Net ir Seimo narys. Taigi visiems linkiu to vasariško optimizmo ir nepasiduoti net šiuo sunkmečiu, kuo ir pasižymi mūsų bankininkai, prognozuodami nedarbą ir Seimui.
P.S. Prašau atleisti jei kokio banko ir nepastebėjau. Bet juk bus Kalėdos. Jūsų ir vėl gali prireikti :) Būtinai apsilankysiu :)