Ką ir reikėjo įrodyti – Kriminalinių tyrimo centro ekspertas ištyrė A.Ramanausko byloje esančius skirtingus parašus ir mažiausiai vienoje vietoje nustatė – parašas po vienu protokolų ne A.Ramanausko-Vanago. Skiriasi nuokrypis, "R", "a", "k" pradžios taškas bei judesių formos ir kryptys.
Apie kitas grafologinio tyrimo išvadas jau bus knygoje, bet ir šis vienas pavyzdys atskleidžia KGB tardytojų metodus. Todėl užuojautos vertas Klaipėdos tarybos narys Titovas, kuris žurnalistui rodo KGB surašytus kaltinimus A.Ramanauskui, bet neturi (ir panašu – neturės) net žalio supratimo apie ką kalba.
Retam istoriniam tyrimui tenka pasitelkti teismo medicinos, kriminalistikos, psichiatrijos specialistus. Dar eilėje lingvistai, archeologai ir teisininkai. Bet nuo to tik įdomiau ir atsiveria anksčiau nepastebėti bei labai netikėti istorijos kampai. Labai džiaugiuosi, kad niekas neatsisako konsultuoti.
A.Ramanausko-Vanago istorija gerokai pasistūmėjo. Atsakyta į klausimus, kas atsitiko su jo žmona po sulaikymo ir kokių veiksmų ji ėmėsi būdama įkalinta, kodėl jo žmona tardymuose 40 dienų nepratarė nei žodžio, kaip ir kada surado jų dukrą, ko iš tikrųjų KGB tikėjosi ir ko nesurado kratų metu ir t.t. Istorinis tyrimas nėra paprastas pasivaikščiojimas po istorinius dokumentus. Atskleisti ir melagingi parodymai, kuriuos KGB pensininkai davė mūsų prokurorams apie A.Ramanausko bylą prieš 25 metus.
Įdomus jausmas, kai tirdamas archyvus pamatai savo tėvo ir senelių kaimo (ir mano vaikystės "parduotų vasarų" kaimo) pavadinimą, kuriame A.Ramanauskas-Vanagas lankėsi 1954 m. Taip, važinėjo dviračiu turėdamas fiktyvius dokumentus, bet niekas tose vietovėse jo neišdavė...
P.S. dar kartą kviečiu visus, turinčius nuotraukų ar įdomios informacijos apie Adolfą Ramanauską-Vanagą pasidalinti su manimi.