Ką galima nuveikti per vasaros savaites, kai Seime nevyksta jokie posėdžiai, o valdantieji yra užimti konservatorių medžiokle su varovais?
Turėjau keturis renginius, keturis darbinius susitikimus, įregistravau aštuonis įstatymų projektus ir pora kartų kreipiausi į valstybės institucijas nacionalinio saugumo klausimais. Žiniasklaidai parengiau tris pranešimus spaudai ir, žurnalistų iniciatyva, daviau dvidešimt interviu (tokia darbo būtinybė, nors valdantieji sako, uždraus ir šią statistiką skelbti). Atsidūriau žinių laidose dažniausiai kalbančių politikų penketuke (tokios vasariškos grimasos). Nors dažnas pasakytų – svarbu ne kiek, o ką sakai.
Dar šį tą nuveikiau ir laisvalaikiu, kad galėčiau pasakyti, žinau daugiau, negu anksčiau žinojau. Komandiruočių į Polinezijos salas neturėjau, bet savaitgaliais keturis kartus save komandiravau po Lietuvą ir turėjau pora dešimčių nevaldiškų pokalbių su paprastais, bet įdomiais žmonėmis. Net ir šiemet išleistos knygos pristatymas šimtinei skaitytojų virto pokalbiu apie būsimą knygą. Todėl galiu patvirtinti – labai gražūs rudenėjantys keliai Lietuvoje. Sakyčiau, rami vasara.
