Dėl aplaidžios priežiūros kultūros paveldas patiria žalą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kupčinskas ir Arvydas Anušauskas, reaguodami į žiniasklaidos pranešimus apie užtvindytas Kauno centrinio pašto patalpas, kreipėsi į Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei Valstybinę kultūros paveldo komisiją, siekdami atkreipti dėmesį į valstybės saugomo praktiškai nenaudojamo objekto aplaidžią priežiūrą.

Centrinio pašto patalpos, laikomos tarpukario modernizmo architektūros perlu, o dabar priklausančios AB „Lietuvos paštas“, dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio buvo užtvindytos maždaug 5 centimetrų gylio vandens sluoksniu. AB „Lietuvos paštas“ teigimu, avarija įvyko dėl vamzdyje užšalusio vandens, nes dalis didelio statinio patalpų žiemą nėra šildomos. Vamzdis trūko nenaudojamose sandėliavimo patalpose, kuriose buvo sustatyti ir tarpukario laikų Lietuvos meistrų pagaminti baldai, turėję tapti netrukus atsidarysiančios art deco parodos eksponatais.

„Toks aplaidus pastato naudojimas kartu yra ir paveldo niokojimas, kuris numato atsakomybę paveldo valdytojui. Be to, už paveldo priežiūrą atsakingos institucijos turi tinkamai vykdyti savo pareigą ir išieškoti valstybei padarytą žalą dėl nesaugomo ir niokojamo paveldo, teikti ieškinius“, – teigė A. Kupčinskas.

„Seimas 2019 m. paskelbė šimtmetį mininčios Laikinosios sostinės atminimo metais, o 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine. Toks neatsakingas tarpukario modernizmo architektūros pastatų naudojimas kelia visuotinį susirūpinimą, ar valstybė ir jos institucijos yra pajėgios tinkamai įprasminti savo istoriją ir kultūrinį paveldą bei jį pristatyti tarptautiniu lygiu. Dar kartą primename mūsų siūlymą surengti tarpinstitucinį Vyriausybės pasitarimą ir spręsti Kauno centrinio pašto perspektyvos klausimą“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Seimo narių nuomone, Laikinosios sostinės atminimo metais perduoti Kauno centrinį paštą Kauno miesto savivaldybei būtų simbolinis ir prasmingas sprendimas. Juolab, kad šiuo metu AB „Lietuvos paštas“ reikmėms jis praktiškai nenaudojamas. Paskutinio turto vertinimo duomenimis, pastato vertė – 1,5 mln. eurų, todėl valstybinio turto perdavimas kitai valstybės institucijai būtų priimtinas sprendimo būdas, nes tokių sprendimų praktika dažna tarp Vyriausybės ir savivaldybių.

„Savivaldybė galėtų tinkamai pasirūpinti pastatu ir kartu pateisintų kylančius visuomenės lūkesčius dėl šio pastato, pavyzdžiui, įkurdintų daugiafunkcinį kultūros centrą su Lietuvos architektūros ir urbanistikos tyrimų centru-muziejumi, 24 valandas per parą veikiančia Vinco Kudirkos biblioteka-skaitykla, kultūros diplomatijos centru, art deco parodų salėmis ir kt. Tereikia politinės valios išspręsti šį klausimą, tenkinant viešąjį interesą, o ne vadovaujantis vien AB „Lietuvos paštas“ privačiu interesu“, – teigė parlamentarai.

Primename, jog Centrinio pašto patalpos pelnė Europos paveldo ženklą (EHL, 2015 m.) ir yra valstybės saugomas objektas bei su kitais tarpukario modernizmo architektūros objektais yra įtraukti į rengiamą bylą UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui. Šiuo metu patalpos naudojamos tik maža apimtimi, taip pat nėra aiški jų ateitis, nes AB „Lietuvos paštas“ dar nėra priėmęs sprendimo dėl aptariamo objekto perspektyvos.

Fotografavo Olga Posaškova

© 2024 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user preferences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku