2018 m. rugsėjo mėnesį mano registruotas projektas, kuris skirtas tremtinių vaikams (dabar jau pasiekusiems pensijinį amžių) pagaliau Seimo bendru sutarimu „praėjo“ svarstymo stadiją. Liko tik priėmimas.
Priminsiu esmę – tremtinių šeimoms buvo suvaržomos galimybės grįžti į Lietuvą, ribojamas įsidarbinimas ir dėl šių ribojimų negalėjo sugrįžti į gimtinę, bet tremtyje susilaukdavo vaikų. Iki šiol pusė tūkstančio tokių vaikų nebuvo laikomi tremtiniais. Manyčiau, jog du dešimtmečius buvo laikomasi nelabai gero principo – žmonės okupantų buvo tremiami iš savo namų, o „paleidžiami“ kažkur Sibire. O iš tikrųjų jų tremtis pasibaigė, kai jie grįžo į gimtinę. Dabar tokia klaida bent iš dalies bus ištaisyta (po būsimo priėmimo ir įsigaliojimo nuo 2020 m.sausio 1 d.).
P.S. nuotraukoje, pasiskolintoje iš „Beigelių krautuvėlės“, Lietuvos piliečių, tremtinių lietuvės ir žydo – Stanislavos Žilinskaitės-Prusak ir Isako Prusak šeimos vaikai prie savo namo. Gimę tremtyje – iš kairės – Vladimiras Prusak, Eduardas Prusak ir Silvija Prusak. Oliokminsko r.