Arvydas Anušauskas

 

 

 

Prieš metus visuose Didžiojoje Britanijoje vieną savaitgalį turėjusiuose pasirodyti laikraščiuose buvo paskelbtas Ruperto Merdoko (Rupert Murdoch) žiniasklaidos koncerno atsiprašymas. Tai buvo susiję su Didžiojoje Britanijoje kilusiu skandalu, kai paaiškėjo, kad laikraščio „News of the World“ žurnalistai neteisėtai klausėsi pokalbių. Žurnalistai klausėsi ne tik televizijos, kino ar kitokių žvaigždžių bei politikų pokalbių, bet ir asmeninių eilinių britų pokalbių telefonu. Tarp pasiklausymo aukų – buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras (Tony Blair). Bet kokia kaina ieškodami sensacijų, „News of the World“ žurnalistai, padedami privačių detektyvų, bandė pasiklausyti ir per 2005-ųjų metų teroro ataką nukentėjusiųjų telefoninių pokalbių. Nepaisant atsiprašymų, leidinys prarado savo reputaciją ir kai kurie reklamos užsakovai (pavyzdžiui „Ford“) iš karto nutraukė bet kokį bendradarbiavimą, o kitos stambios kompanijos tai padarė vėliau. Laikraščio, kuris buvo leidžiamas pusantro šimto metų ir turėjo tris milijonus skaitytojų, leidyba buvo nutraukta. Tie, kurie nuolat kalba apie neteisėtus pasiklausymus, matyt, plojo katučių, bet ne Lietuvoje...

 

Štai per pastarąsias dienas keletas žiniasklaidos priemonių, artėjant antrajam rinkimų turui, plėšo vieni kitiem iš rankų kažkokį vogtą įrašą su Seimo pirmininkės balsu. Atidžiai analizuoja ir platina kopijas. Bet net užuominos nėra į klausimą – kiek visa tai yra teisėta? Kas ir kokiu tikslu prieš pusę metų ar anksčiau darė tokį įrašą? Kol žurnalistai nekelia sau tokių klausimų ir neieško atsakymų, galima analizuoti kitus dalykus. Ar taip nesiekiama pridengti neteisėtų veiksmų organizatorių ir vykdytojų? Siekiant šio tikslo, visi veiksmai vėl nukreipti į specialiąsias tarnybas – tariamai jos visiškai nekontroliuojamos seka visus politikus be išimties. Net valstybės vadovus! Nesvarbu, kad įrodymų ar liudijimų apie tariamą visuotinį sekimą niekas negali pateikti, o štai įrodymas apie privačia iniciatyva įvykdytą neteisėtą veiklą guli ant stalo. Bet sužadinti naują fobiją, bent dalyje į jas linkusių žmonių, nėra sudėtinga. O ir tiražams bei reitingams – pliusas. Nesvarbu, kad sumeluota. Tikslas pateisins priemones.

 

Nesivaržoma net cenzūruoti politikų kalbas, kurie turi kitą nuomonę. Nesvarbu, kad Europos Komisijos atstovai atsiprašė Lietuvos dėl prieš pora metų paskelbtos melagingos statistikos apie informacijos apie asmenis rinkimą. Nesvarbu, kad panaikintas operatyvinės veiklos įstatymas ir sukurti nauji Kriminalinės žvalgybos bei Žvalgybos įstatymai, sugriežtinę slaptų veiksmų kontrolę bei atsakomybę už jų taikymą. Nesvarbu, kad valstybės saugumas jau nebėra ikiteisminio tyrimo institucija. Nesvarbu, kad pirmą kartą paskelbta slaptų veiksmų statistika. Nesvarbu, kad slaptų veiksmų sankcionavimas padarytas ne anoniminiam telefonui, o konkrečiam įtariamajam neteisėtais veiksmais ar nusikaltimais. Nesvarbu, kad apribotas slaptų veiksmų taikymo pratęsimas ir teisėjams suteikta galimybė detaliau susipažinti su prašomų sankcijų turiniu. Sąrašą, ties kuo bent trejus metus intensyviai buvo dirbama ir kas mūsų viešojoje erdvėje neranda savo vietos, o užleidžiama vieta fobijų kūrimui ir dezinformacijai, galėčiau dar tęsti. Nekelsiu banalaus klausimo  kam tai naudinga, bet dezinformacijos apie tariamą visuotinį sekimą skleidimas iš tiesų silpnina už viešąjį ar nacionalinį saugumą atsakingas institucijas. Kam jas remti ir efektyvinti jų veiklą, kai jos turi tariamai neribotas galimybes? Gal dėl tos priežasties Seime guli ir parengtas, bet dar nepriimtas detektyvinės veiklos įstatymas. Šiame įstatyme labai aiškiai apibrėžiamos privačių detektyvų galimybių ir atsakomybės ribos. Žinoma, aš esu tolimas nuo minties, kad viskas jau padaryta ir belieka ramiai laukti rezultatų. Kontrolės klausimas visada bus aktualus ir sprendžiamas.

 

Bet kuriant fobijas paniekinamas tūkstančių teisėsaugos darbuotojų darbas, kurie naudodami ir slaptas priemones per pastaruosius kelerius metus vien tik narkotikų platintojų ar gamintojų, kontrabandininkų ir organizuotų gaujų narių sulaikė kelis tūkstančius. Paniekinamas ir valstybės saugumo bei karo žvalgybos darbuotojų (net sąmoningai užmirštant, kad po kelių dienų – spalio 27 d. bus minima Lietuvos žvalgų diena) darbas, kurie kasdien savo darbe susiduria su užsienio slaptųjų tarnybų veikla Lietuvoje ir prieš Lietuvą. Kai kas, siekdamas merkantilinių ar politinių tikslų, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo galimybėmis, bet tokia demokratijos kaina. Su tuo nuolat reikės susidurti, bet visada yra vilties, jog piliečiai atidžiau vertins jiems brukamą informaciją. Gal net atsiras lietuviškas Merdokas, kuris atsiprašys už neteisėtais būdais gautos informacijos naudojimą, o lietuviškas prokuroras Antonijus di Pjetras (Antonio di Pietro) (pastarasis Italijoje prieš du dešimtmečius pradėjo „švarių rankų“ akciją) nedelsiant pradės tyrimą dėl neteisėtų veiksmų.