Trejetas metų prabėgo dabartiniame Seime

Pasirodo, lapkričio 14-oji – data, kai treji metai prabėgo dabartiniame Seime. Kai ką tik iš TV ekrano valdančiosios koalicijos narė aiškina, kad šie trys metai jai buvo tikras poilsis (nors aš negalėčiau sakyti, kad buvusi mokytoja priklauso neveikliems), tai lyg ir nepatogu būtų rašyti, ką mėginta nuveikti opozicijoje. Žinau, kad politikų darbą visi suprantame skirtingai. Be to visko ir neaprašysi. Lieka tik padrika statistika.

Tad, būdamas opozicijoje, šiai valdančiai daugumai pateikiau 78 įstatymų projektus (26 – tik savo vardu) ir 45 pasiūlymus įstatymams (pusę individualiai), o Seimo posėdžių stenogramos sako, kad juose prikalbėjau kelis šimtus lapų. O kur dar raštai ministerijoms ir įvairioms institucijoms, teisėsaugai, saugumui... Kažkas dėl to sulaukė tikrintojų, prokurorų, policijos ar dar kitokio dėmesio, dėl kurio užtikrintai žinau, jog draugų neprisigyvenau. Bet tos negausiai ateinančios tylios ir neviešinamos padėkos man dar svarbesnės!

O ir tie 59711 balsų Europos parlamento rinkimuose taip pat ne mažiau svarbūs.

Ir speciali padėka šiuos trejus metus dirbusioms ir viena kitą keitusioms patarėjoms Aušrai ir Godai bei kiek trumpiau dirbusioms, bet dabar ne mažiau svarbiu darbu užimtoms – vaikučius auginančioms Linai ir Ievoms.

Paskelbiau 70 pranešimų spaudai ir daugiau kaip 200 straipsnių interneto svetainėse. Informacijos sklaidai naudoju socialinius tinklus (auditorija padvigubėjo iki 20 tūkst.) ir savo šią, atnaujintą, svetainę. Žinau, kad socialiniuose tinkluose įsiveliu į beviltiškas batalijas aiškindamas savo požiūrį, bet jau toks esu – pakentėkite. Man sunkiausia kalba tapo „Išdrįsęs pažiūrėti mirčiai į akis" Jonų bažnyčioje per Vanago pagerbimą.

Pakviestas dalyvavau 60 susitikimų, paskaitų, diskusijų (apvažiavau, atrodo, 50 miestelių bei miestų ir ne po vieną kartą). Išvykau į 10 komandiruočių (deja čia nebuvau aktyvus, bet visos buvo būtinos – į Briuselį, Kijevą, Tbilisį, Varšuvą ir kt.).

Laisvalaikiu per tris metus parašiau 4 knygas („Išdavystė.Markulio dienoraščiai“, „Prezidento žvalgas. Du gyvenimai“, „Aš esu Vanagas“ ir „Užmirštas desantas", išleistas 15 tūkst.egz tiražu) ir jas pristačiau (kol užteko energijos) 90–yje įvairiausių vietų – bibliotekų, muziejų, mokyklų, kultūros namų, bendruomenių... O darbas istorinės atminties temomis? Šioje srityje gavau tris grasinimus teismais ar prokurorais (nuo / dėl Cirkos, Zurofo...)... O taip pat pirmą ir vienintelį valstybinį apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių.

Iki šio rudens buvau daugiausia kalbančių ir daugiausia projektų registruojančių opozicionierių dešimtuke. Ar galiu visa tai laikyti sėkminga veikla? Gal tik statistiškai. Keliolika projektų priimta (pavyzdžiui, man svarbus 500 tremtyje gimusių vaikų statuso įstatymas), o daugumos neleista pateikti: arba buvo atmesti, arba įstrigo komitetų stalčiuose. Bet juk nesiguosi rinkėjams ant peties, kad „aplinka kalta“ – dirbam toliau. Ne viskas telpa į statistikas... Nors visokių dienų būna... Juk politiku dar niekas negimė...

 

Posėdis

© 2019 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.