Paskutinė Vanago vakarienė

Lapkričio 29 d. penktadienis. Visai kaip prieš 62 metus, kai 1957 m. lapkričio 29 d. penktadienio naktį budelis laukė savo aukos...

Atsidūręs mirtininkų kameroje Adolfas Ramanauskas-Vanagas vienintelį kartą, 1957 m. lapkričio 10 d., kreipėsi į kalėjimo viršininką, kad perduotų prašymą žmonos seseriai – atsiųsti maisto siuntinį ir „taip pat pasakytų, ar sveika, kur ir ką dirba mano žmona Mažeikaitė Birutė, ar įduotų man paskaityti nuo jos gautus laiškus“. Lapkričio 12 d. gavo paskutinį maisto siuntinį iš artimųjų, tačiau laiškų taip ir nesulaukė. Tai buvo apgalvotas kreipimasis – būtent taip jis galėjo į laisvę perduoti žinią, kad dar yra gyvas. Gali būti, kad dėl tokios „žinutės į laisvę“ A. Ramanauskas dar kartą žiauriai sumušamas (tai nustatė ekspertai, tirdami ekshumuotą kaukolę – rado joje apgijusių žaizdų žymes) – tokia jam buvo surengta „paskutinė vakarienė“.

Justui Paleckiui atmetus A. Ramanausko advokato parašytą malonės prašymą (kuris dingęs iš bylos ir jo turinys iki šiol lieka paslaptimi), jau po savaitės, 1957 m. lapkričio 29 d., numatyta įvykdyti mirties bausmę. Etatinis budelis Vasilijus Podoroga ruošėsi egzekucijai. Gimęs Ukrainoje, jau nuo 1941 m. sukinėjosi sovietinio saugumo vidaus kalėjime Vilniuje, jau buvo įvykdęs du mirties nuosprendžius: 1956 m. rugsėjo 7 d. Algirdui Jakučiui ir 1957 m. rugsėjo 27 d. Albinui Ivanauskui.

Kas vyko 1957 m. lapkričio 29 d. naktį, galima spręsti iš KGB Vidaus kalėjimo viršininko kpt. K. Petrausko rusų kalba surašytos pažymos: „Nuteistasis aukščiausiajai bausmei Adolfas Ramanauskas, Liudviko s. 1957.XI.29 išvyko pagal nuosprendį...“. Nuo žuvusio nurengtas kostiumas buvo sunaikintas. Tą naktį ir Lukiškių kalėjime buvo įvykdytos dvi mirties bausmės už plėšikavimą ir žmogžudystes – Antanui Grigaliūnui ir Antanui Launikoniui. Kaip tai susisiejo su A. Ramanausku, paaiškės po 60 metų.

Vanagas priešinosi iki paskutinio atodūsio. Jo kaukolėje šūvio padaryta sužalojimo vieta fiksuota apatinio žandikaulio kairėje pusėje (kartu šūvio smūgio jėga pažeidė pirmą ir antrą kaklo slankstelius). Teismo medicinos ekspertai, tirdami kaukolės apatinio žandikaulio sužalojimo mechanizmą, nustatė, kad buvo padarytas šautinis sužalojimas (apvalkalinė 9 mm skersmens kulka). Ekspertai spėja, kad budelis šovė jam į veidą stovėdamas priešais – šūvis pataikė iš kairės pusės pro žandikaulį. Vienintelis šūvis galėjo būti nemirtinas. Teismo medicinos ekspertų išvada: „...kelių minučių bėgyje turėjo ištikti mirtis.“ Ar ką spėjo pagalvoti ir kas paskutinį kartą šmėstelėjo jo galvoje, mes nesužinosime. Gal paskutinį kartą pamatyta dukra, kurios ateitimi rūpinosi iki pat okupantų teismo dienos ir kuriai ant savo knygos paliko dedikaciją apie tikėjimą, kad jo vaikas gyvens nepriklausomoje Lietuvoje...“

Vanagas

© 2019 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.