2030 metai – išmanusis „Huawei“ Gretos rankose

Pirmiausia pasakysiu, kad esu už aplinkos taršos mažinimą, daugkartinius kavos puodelius ir net metalinius šiaudelius. Apie atsinaujinančią energetiką esu abiem rankom „Už“. Dėl elektromobilių dar galvoju, bet jiems nesipriešinu. Tačiau ar tokiu savo požiūriu prisidedu prie klimato kaitos mažinimo? Matyt, ne. Nes perku tų šalių produkciją, kurios į tokias taršos mažinimo priemones tiek neinvestuoja, bet paperka mus savo prekių ir paslaugų pigumu. Dar skraidau lėktuvais, o kai nėra nei saulės, nei vėjo bei šalta žiema – naudojuosi elementarios šiluminės elektrinės galimybėmis. Ir dar turiu negerą įprotį viską vadinti savais vardais.

Štai vyriausybė, sekdama eurobiurokratų nurodymais, skelbia, kad pritarė atnaujintam nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021-2030 metams ir per dešimtmetį investuos 14 mlrd. eurų į priemones, kurios leis per tą patį dešimtmetį nebeišleisti iki 300 mln. eurų apyvartiniams taršos leidimams. Gal kažkas tai pavadintų Monkės bizniu (monkey-business, šnek. „kvailystės, išdaigos, suktybės, nerimtas reikalas“), bet aš manau, kad tikslai numatyti geri – beveik dešimtadaliu sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija (t. y. mūsų gyvenamos aplinkos užterštumas),  bent 1,5 karto sumažės energijos vartojimo intensyvumas (kad būtų aiškiau, pavyzdžiui, kokia nors ekologiškus čiužinius gaminanti įmonė, norėdama plėsti savo gamybą didesnes energetines sąnaudas patenkina iš atsinaujinančių saulės energijos šaltinių ir už europinius pinigus pasistato saulės elektrinę), iki 45 proc. padidėtų atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, hidro) dalis visoje energetikoje. Tačiau kodėl visa tai vadinama kova su klimato kaita? Taip, mažės iškastinio kuro naudojimas energetikoje, augs energijos vartojimo efektyvumas ir, matyt, Baltijos jūroje pamatysime daugiau vėjo jėgainių, o laukuose – apsnigtų (čia jau mažesnė tikimybė) kiniškos gamybos, pigesnių saulės kolektorių.

Gaila, bet dėl tokių didelių Lietuvos ir Europos išlaidų pasaulyje klimato kaita nesumažės. ES biurokratai nesugebėdami užtikrinti visų pasaulio šalių adekvataus įsitraukimo į klimato kaitos valdymą, padaro atskirą planą Europai. Ar dėl to, kad Europoje ir Lietuvoje investavus dešimtis milijardų nustos tirpti ledynai Grenlandijoje ir Azijos kalnuose? Nenustos. Galėsime tik džiaugtis, kad Europoje ir Lietuvoje sumažės tarša ir mes jausimės geriau negu Pekino smoge. Dar lieka mažytis klausimas, kaip bus su Lietuvos strateginiu tikslu pasiekti sinchronizaciją su europiniais tinklais, kur neišvengiama elektros gamyba naudojant iškastinį kurą (nei vėjo, nei saulės, nei jūros ošimo energijos gamyba to niekad neužtikrins, o ir Lenkija pasiekė išlygų savo elektrinėms)? Kitas klausimas, ar europiniai koncernai, perkėlę gamybos įmones į Kiniją, pietryčių Aziją ar Ameriką, prisiima tokius pačius „klimato kaitos“ mažinimo įsipareigojimus kaip Europoje? Ar po dešimtmečio užaugusios Gretos savo rankose nebelaikys pigesnių išmaniųjų telefonų „Huawei“ iš Kinijos ir nenaudos buitinės technikos surinktos Pietryčių Azijos šalyse, kuriose netaikomos priemonės „klimato kaitai“ mažinti? Žinoma galėtume milijardais paskatinti europines įmones grįžti į Europą ir laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų bei sukurti čia darbo vietas. Bet...

Turiu pasakyti, kad būdamas aukštikalniuose savo akimis mačiau gerokai aptirpusius ledynus. Klimato pokyčiai tikrai realūs. Šiuo metu ES tenka dešimtadalis visos pasaulio taršos. Būtent todėl užsidarymas europiniame burbule tik rodo, kad milžiniškos investicijos nepadarys labiau juntamo poveikio klimato kaitos procesams, gal tik pabrangins kai kurias paslaugas europiečiams ir patuštins jų kišenes. O po dešimtmečio, investavę milijardus, ir toliau turėsime susitaikyti su tuo, kad kalnuose ledynai toliau tirps, o Arkties ledynų galiausiai ir neliks. Bet už tai pas mus su aplinkos tarša bus beveik viskas tvarkoje – tuo ir turėsime džiaugtis.

Ar nieko nereikia daryti? Reikia. Pirmiausia daiktus vadinti savais vardais. Minėtos investicijos mažins energijos vartojimą ir taršą (to tikrai reikia), bet ne klimato kaitą. Taip ir aiškiau, ir konstruktyviau. Tikrai gali  būti, kad bus pasiekta gerų pasikeitimų aplinkos taršos mažinimo srityje, atsinaujinanti energija taps pigesnė dėl tobulesnių technologijų (net jei kiniškos rankos gamins europiečiams išmanias baterijas ar saulės kolektorius savo standartų fabrikėliuose), bet tai niekaip nepaveiks klimato kaitos.  Taip bus tol, kol ne tik Europa, bet ir Kinija, JAV, Indija, Rusija netaps šio proceso dalimi su neplakatinėmis priemonėmis. Lietuva čia plaukia pasroviui. Kol kas be balso.

Ledynas.L. Valentukevičiaus

Nuotrauka asociatyvi

© 2020 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.