Dėl istorinę reikšmę turinčių klausimų kreipiausi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą, užsienio reikalų ministrą bei į Lietuvos vyriausiąją archyvarę. Nors klausimai apie gana skirtingas situacijas, net skirtingose valstybėse, tačiau iš esmės susiję su skaudžiui Lietuvai okupacijų laikotarpiu. Atsakymai gauti. Trumpai juos apibendrinsiu.
- Norisi pasidžiugti Lietuvos vyriausiosios archyvarės informacija, kad, po mano kreipimosi dėl istorinę reikšmę turinčių teismų procesinių dokumentų išsaugojimo, duotas nurodymas nederinti Lietuvos Respublikos apygardų teismų dokumentų naikinimo aktų. Lankydamasis apygardos teismuose, siekdamas susipažinti su nusikaltimų žmoniškumui taip pat genocido bylomis, sužinojau, kad dalis bylų dokumentų gali būti sunaikinta, nes baigiasi saugojimo terminas. Būtent dėl saugojimo termino reikalingo teisinio reguliavimo keitimo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją. Tokios bylos, kaip ir juose esantys dokumentai turi istorinę vertę tad, mano nuomone, privalo būti saugomi nuolat.
- Lygiai prieš 75 metus Lietuvoje buvo prievarta sugaudyta ir išsiųsta į Raudonosios armijos dalinius 24 100 lietuvių (iki 1945 balandžio šis skaičius išaugo dvigubai). Dalis atsidūrė vadinamojoje lietuviškoje 16-oje divizijoje. Užsienio reikalų ministras pateikė atsakymą dėl prievarta išsiųstų mirti lietuvių palaikų perlaidojimo Latvijoje. „Siekiant išsamiai įvertinti esamą situaciją, palaikų perlaidojimo teisinį reglamentavimą ir galimybes, Lietuvos Respublikos ambasada Latvijoje kreipėsi į atsakingas Latvijos institucijas, kurios informavo, jog šiuo metu minėtų karių palaikai saugomi Ropaži savivaldybės teritorijoje esančiose specialiose patalpose, atliekami papildomi tyrimai, kurių rezultatų tikimasi artimiausiu metu“ – rašoma ministro atsakyme. Palaikų perlaidojimą planuojama vykdyti 2020 m. vasarą Skrundos (Latvija) savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse, kuriose yra palaidoti sovietinės kariuomenės 16-osios divizijos kariai, sutarta tęsti diskusijas dėl atskiro atminimo ženklo, liudijančio, jog palaidotieji yra lietuviai, prievarta mobilizuoti į sovietinę kariuomenę, siekiant užtikrinti tinkamą įamžinimą.
- Dėl lietuvių politinių kalinių kapaviečių naikinimo Kazachstane (Rudnyko kapinių vietoje numatyta įrengti vario gavybos šachtas) taip pat gautas Užsienio reikalų ministro atsakymas, kad palaikomi ryšiai su atsakingomis Kazachstano vietos valdžios institucijomis Rudnyko kapinių klausimu ir kad šių kapinių likvidavimas nebus pradėtas anksčiau nei 2020 m. viduryje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras rengia projektą, skirtą Rudnyke palaidotų lietuvių politinių tremtinių palaikų perlaidojimui į prie Spasko (Karagandos sritis) esantį kapaviečių lauką, tapusį tarptautinio memorialo vieta. Šioje vietoje šalies gyventojams, kalėjusiems ir žuvusiems lageryje, paminklus yra pastačiusios Europos ir Azijos valstybės, taip pat ir Lietuva. Prie palaikų perlaidojimo projekto įgyvendinimo prisideda Lietuvos garbės konsulas Vitalijus Tvarijonas“ – rašoma atsakyme.
Nuotrauka acociatyvi (Misija Sibiras organizuojamos akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ akimirka). 2018 m. Rudnyke palaidotų lietuvių kapus tvarkė „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai.