Seime priimti įstatymai, kuriais siekiama įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareigą tikrinti duomenis kandidatų į renkamas pareigas, ar jie yra sąmoningai bendradarbiavę su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
„Šiuos projektus registravau dar spalio mėnesį kartu su Arūnu Gumuliausku, Paule Kuzmickiene ir Dovile Šakaliene“ – teigia A. Anušauskas. Po projektų patobulinimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, numačius, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, ne tik kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, Vyriausybės nario, teisėjo, arba prokuroro, bet ir diplomato pareigas arba į jas kandidatuoja. Į sąrašą įtraukus diplomatus atsirado galimas prieštaravimas Konstitucijai dėl teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimo. Seimas apsisprendė pritarti pasiūlymui išbraukti diplomatus iš šio sąrašo, dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
„Politikai jau nuo 1999 metų privalomai turi deklaruoti tokius ryšius, ir prisipažinę dėl bendradarbiavimo su KGB, ir neprisipažinę. Jau dvidešimt metų neegzistuoja jokių išimčių Seimo nariams, prezidentams, prokurorams, ministrams, teisėjams. Tačiau per tuos metus atsirado europarlamentarų, tiesiogiai renkamų merų pareigybės. Džiaugiuosi, kad pavyko įvesti įpareigojimą ir juos tikrinti VRK, jei tik kandidatuos į šias pareigas, ir nedelsiant paviešinti tokią informaciją, net jei asmuo savo laiku prisipažino dėl slapto bendradarbiavimo su KGB“ – tvirtina A. Anušauskas.
