A. Anušauskas: „KGB buvo niekas prieš tautų valią“

Net pra­ėjus be­veik ket­vir­čiui am­žiaus vis dar ne­ri­mau­ja­ma dėl to, ko­kią įta­ką „bu­vę“ So­vie­tų Są­jun­gos KGB dar­buo­to­jai šian­dien da­ro Lie­tu­vos po­li­ti­niams ir ūki­niams pro­ce­sams, pi­lie­čių nuo­sta­toms. Ar ga­li bū­ti, kad jie to­liau dir­ba mū­sų ša­liai prieš­iš­kų vals­ty­bių žval­gy­boms, ver­buo­ja nau­jus agen­tus?

Šis klau­si­mas ypač ak­tua­lus da­bar, kai vyks­ta Ru­si­jos pra­dė­tas hib­ri­di­nis ka­ras su Va­ka­rais. Da­lį at­sa­ky­mų į pa­na­šius klau­si­mus dėl KGB ga­li­ma ras­ti Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rio dr. Ar­vy­do Anu­šaus­ko nau­jo­je kny­go­je „KGB. Vi­siš­kai slap­tai“. Ją au­to­rius pri­sta­tys va­sa­rio 21-ąją Kny­gų mu­gė­je.

Kal­bė­da­mas apie bu­vu­sių ka­gė­bis­tų įta­ką da­bar­ti­nės Lie­tu­vos gy­ve­ni­mui, A. Anu­šaus­kas ti­ki­no, kad kai ku­rie jų da­bar yra po­li­ti­ko­je, net tarp vie­nos ne­di­de­lės par­ti­jos va­do­vų.

Pe­rim­ti KGB metodai

- KGB yra be­veik am­ži­na te­ma. Ką tik Lon­do­ne pra­si­dė­jo at­vi­ras teis­mas dėl bu­vu­sio Ru­si­jos KGB ir jos tra­di­ci­jų pe­rė­mė­jos Ru­si­jos fe­de­ra­li­nės sau­gu­mo tar­ny­bos (FST) dar­buo­to­jo Alek­sand­ro Lit­vi­nen­kos nu­nuo­di­ji­mo. Sa­vo kny­go­je kal­ba­te apie įvai­riau­sius KGB veik­los as­pek­tus. Kiek pra­ei­tis at­sis­pin­di da­bar­ty­je? Ar KGB pa­li­ki­mo sau­go­to­ja FST pe­rė­mė šios tar­ny­bos me­to­dus?

- Gal ne KGB yra am­ži­na te­ma, o mū­sų san­ty­kis su pra­ei­ti­mi, ku­rią KGB ka­dai­se ga­lė­jo ra­di­ka­liai pa­keis­ti. A. Lit­vi­nen­kos nu­nuo­di­ji­mas yra pre­ce­den­to ne­tu­rin­tis įvy­kis XXI am­žiu­je. Ta­čiau ga­li­ma pri­si­min­ti, kad Ru­si­ja dau­ge­lį me­to­dų bu­vo iš­ban­džiu­si su če­čė­nais - vie­ni jų ly­de­riai bu­vo nu­šau­ti, ki­ti su­sprog­din­ti, nu­nuo­dy­ti. Prieš de­šimt­me­tį Ka­ta­re bu­vo su­sprog­din­tas bu­vęs Če­čė­ni­jos vi­cep­re­zi­den­tas Ze­lim­cha­nas Jan­dar­bi­je­vas, dėl to bu­vo su­lai­ky­ti Ru­si­jos agen­tai.

Ra­dioak­ty­vių­jų me­džia­gų pa­nau­do­ji­mas 2006 me­tais Lon­do­ne par­odė, ko­kių nau­jų grės­mių ga­li kil­ti net to­kio­je ša­ly­je kaip Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja. Spe­cia­lis­tai ma­no, kad Ru­si­jo­je da­bar yra pe­rim­ti KGB nau­do­ti po­li­ti­nių prieš­inin­kų lik­vi­da­vi­mo me­to­dai. Pa­ga­liau, KGB nie­ka­da ne­at­si­sa­kė spe­cia­lių che­mi­nių prie­mo­nių nau­do­ji­mo sa­vo veik­lo­je.

- Ar tu­ri­te gal­vo­je lie­tu­vių par­ti­za­nų gau­dy­nes ir žu­dy­nes agen­tams nau­do­jant psi­cho­tro­pi­nes ar nar­ko­ti­nes me­džia­gas, mig­do­muo­sius?

- Ne tik tai, nors tos prie­mo­nės pa­va­di­ni­mu "Ne­ptun" bu­vo nau­do­ja­mos iki šeš­to­jo de­šimt­me­čio an­tro­sios pu­sės. Pa­sku­ti­nės ži­nios apie Lie­tu­vo­je KGB pa­nau­do­tas che­mi­nes psi­cho­tro­pi­nes me­džia­gas sie­kia 9-ojo de­šimt­me­čio vi­du­rį. Be­je, jas nau­do­jo iš Mask­vos at­vy­ku­si KGB ko­man­da, ste­bint ir pri­žiū­rint vie­ti­niams KGB dar­buo­to­jams. Bet tai ži­no­mi at­ve­jai. O kas ga­lė­jo at­si­tik­ti žmo­gui, pa­veik­tam psi­cho­tro­pi­nių me­džia­gų, nie­kas da­bar ne­at­sa­kys. Kaip nie­kas ne­at­sa­kys, ar kai ku­rios tuo me­tu pa­gar­sė­ju­sios sa­vi­žu­dy­bės ir mir­tys ne­bu­vo jų pa­nau­do­ji­mo pa­sek­mė. Juk by­las tir­da­vo ko­mu­nis­ti­nės no­menk­la­tū­ros pro­ku­ra­tū­ro­je at­sto­vai, ku­rie pa­skui ga­lė­jo da­ry­ti ir par­ti­nę kar­je­rą.

Bu­vę ka­gė­bis­tai ta­po politikais

- Vie­nas kny­gos sky­rius va­di­na­si "No­menk­la­tū­ros me­džio­to­jai prieš di­si­den­tus". Ar tai reiš­kia, kad bu­vo ne­for­ma­liai de­ri­na­mos per­se­kio­ji­mo ak­ci­jos?

- Iš ti­krų­jų no­menk­la­tū­ros me­džio­to­jų bū­re­liai bu­vo la­bai svar­būs: jiems pri­klau­sė žmo­nės, tuo me­tu rea­liai tu­rė­ję Mask­vos de­le­guo­tą val­džią sa­vo ran­ko­se. Cen­tro ko­mi­te­to (CK) biu­ro na­riai ir KGB va­do­vai pri­klau­sė aukš­čiau­sio ran­go me­džio­to­jų bū­re­liui, ga­lė­jo ne­for­ma­liai keis­tis in­for­ma­ci­ja. Juk pir­mo­jo se­kre­to­riaus me­džio­to­jų bū­re­ly­je sa­vo vie­tą tu­rė­jo KGB pir­mi­nin­kas, o ki­ta­me me­džio­to­jų bū­re­ly­je ša­lia CK an­tro­jo se­kre­to­riaus me­džio­jo so­vie­ti­niai mi­nis­trai ir iš Mask­vos at­siųs­tas LSSR KGB pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas.

Pa­ga­liau vi­si KGB dar­buo­to­jai bu­vo Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riai, par­ti­jos at­sto­vams bu­vo tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie di­si­den­tus, or­ga­ni­zuo­ja­mos bend­ros komp­ro­mi­ta­vi­mo ir de­zin­for­ma­vi­mo ak­ci­jos.

- Sa­ko­ma, kad bu­vę KGB dar­buo­to­jai pen­si­jas gau­na iš Mask­vos, o tai juos ver­čia ty­lė­ti apie sa­vo anks­tes­nę veik­lą. Ar pa­vy­ko pra­kal­bin­ti bu­vu­sių KGB dar­buo­to­jų, agen­tų?

- Šią te­mą ty­ri­nė­ju 25 me­tus, per šį lai­ko­tar­pį te­ko per­vers­ti tūks­tan­čius KGB do­ku­men­tų, kal­bė­tis su bu­vu­siais agen­tais, ku­rie ne­slė­pė sa­vo pra­ei­ties. Su KGB dar­buo­to­jais - su­nkiau. Ta­čiau te­ko ir juos pa­kal­bin­ti bei tam ti­krą jų in­for­ma­ci­jos da­lį pa­nau­do­ti kny­go­je. Tik no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad kaip ty­ri­nė­to­jas ne­sis­teng­da­vau iš jų iš­gau­ti ko­kių nors agen­tų ar pa­ti­ki­mų as­me­nų pa­var­džių, ne­bent jie pa­tys pa­sa­ko­da­vo. Ta­čiau pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją pa­ti­krin­da­vau, ieš­ko­da­vau ke­lių ne­prik­lau­so­mų šal­ti­nių.

Ne vi­sas šis dar­bas at­sis­pin­di kny­go­je. Juk ir da­bar Lie­tu­vo­je esa­ma žmo­nių, ku­riems ši te­ma yra ne­ma­lo­ni, su­ke­lia įvai­riau­sių ais­trų.

- O kas tie žmo­nės? Po­li­ti­kai, val­di­nin­kai, moks­li­nin­kai, me­ni­nin­kai? Kny­go­je pa­tei­kia­te pa­vyz­džių, kaip KGB mė­gi­no į sa­vo pu­sę pa­trauk­ti ir tuo­me­tės ži­niask­lai­dos at­sto­vus?

- KGB pri­si­lie­ti­mas kiek­vie­nam bu­vo vis ki­toks. Vie­nus kvie­tė dirb­ti eta­ti­niais dar­buo­to­jais. Kny­go­je pa­tei­kiu pa­vyz­dį apie tai, kaip KGB ti­kri­no dėl tin­ka­mu­mo dirb­ti tar­ny­bo­je dar stu­di­jų Vil­niaus uni­ver­si­te­te me­tu. Pir­miau­sia bu­vo ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja apie as­me­nį. Be­je, Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­ja svars­ty­da­vo ir šiuos at­ve­jus. Pa­pras­tai pri­im­da­vo spren­di­mus, kad tie as­me­nys slap­ta ne­bend­ra­dar­bia­vo ar­ba bend­ra­dar­bia­vi­mui kons­ta­tuo­ti ne­už­ten­ka do­ku­men­tų.

Yra pa­čių įvai­riau­sių žmo­nių, vi­sų pro­fe­si­jų at­sto­vų. Kai ku­rie jų da­bar yra po­li­ti­ko­je, net tarp vie­nos ne­di­de­lės par­ti­jos va­do­vų, bet vie­šai jie ne­mi­ni, jog bu­vo svars­ty­ti Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­jo­je. Juk Lius­tra­ci­jos ko­mi­si­ja ne in­dul­gen­ci­jas iš­duo­da­vo, o kons­ta­tuo­da­vo sa­vo tu­ri­mų šal­ti­nių skur­du­mą.

Iliu­zi­nė visagalybė

- Ko­kias prie­mo­nes, be įka­li­ni­mo, KGB dar nau­do­jo so­vie­ti­niams pi­lie­čiams pa­lauž­ti?

- Va­di­na­mą­ją pro­fi­lak­ti­ką, kai žmo­gų ga­lė­da­vo pa­sik­vies­ti į KGB ir pa­gra­sin­ti, kad šis nu­trauk­tų veik­lą, nu­kreip­tą prieš re­ži­mą, at­si­sa­ky­tų „po­li­tiš­kai kenks­min­gų“ pa­žiū­rų, per­duo­tų įspė­ji­mus ir gra­si­ni­mus per agen­tū­rą. Esu su­skai­čia­vęs, kad iki 1985 me­tų KGB Lie­tu­vo­je „pro­fi­lak­tiš­kai ap­do­ro­jo“ dau­giau kaip 9 tūkst. žmo­nių. Ir tai bu­vo de­šim­ta­da­lis vi­so­je So­vie­tų Są­jun­go­je KGB „pro­fi­lak­tiš­kai ap­do­ro­tų“ žmo­nių.

Tarp to­kių as­me­nų bu­vo ne tik di­si­den­tų, bet ir žmo­nių, ak­ty­viai ra­šiu­sių skun­dus dėl par­ti­nės no­menk­la­tū­ros sa­va­val­džia­vi­mo, pa­sa­ko­ju­sių po­li­ti­nius anek­do­tus, iš­sa­kiu­sių ke­ti­ni­mus pa­bėg­ti į už­sie­nį ir pan. Iš jų de­šim­ta­da­lis bu­vo tuo­me­čiai ei­li­niai ko­mu­nis­tai ir kom­jau­nuo­liai - nuo pro­fi­lak­ti­kos jie taip pat ne­iš­si­suk­da­vo, jei­gu pa­tek­da­vo į KGB aki­ra­tį.

- Vis dėl­to ar KGB bu­vo vi­sa­ga­lė? Ko­kios bu­vo ti­kro­sios šios tar­ny­bos ga­li­my­bės?

- Tai po­pu­lia­riau­sias klau­si­mas, nes KGB vi­sa­ga­ly­bė So­vie­tų Są­jun­gos lai­kais bu­vo la­bai in­ten­sy­viai puo­se­lė­ja­ma. To me­to nuo­ty­kių fil­mai kū­rė če­kis­to įvaiz­dį, ku­ris su rea­ly­be tu­rė­jo ma­žai ką bend­ra, bet pui­kiai vei­kė emo­ciš­kai, for­ma­vo ne­nu­ga­li­mos ir vi­sur esan­čios bei vis­ką ga­lin­čios ins­ti­tu­ci­jos įvaiz­dį.

Tam pa­si­tar­na­vo iš KGB sa­vo kny­goms ir fil­mams me­džia­gą gau­da­vęs ir as­me­niš­kai su SSRS KGB pir­mi­nin­ku Ju­ri­ju­mi And­ro­po­vu bend­rau­da­vęs so­vie­ti­nių de­tek­ty­vų ra­šy­to­jas Ju­li­ja­nas Se­mio­no­vas. Ka­dai­se jis už 50 tūkst. rub­lių su­kū­rė sce­na­ri­jų ki­no juo­stai “17 pa­va­sa­rio aki­mir­kų“ (fil­mas ekra­nus pa­sie­kė 1973 me­tais), vė­liau pa­gal KGB me­džia­gą par­ašė sce­na­ri­jų dar vie­nai pro­pa­gan­di­nei ki­no juo­stai “TASS įga­lio­tas pra­neš­ti…” (1984), vai­dy­bi­niams fil­mams apie če­kis­tus “Vals­ty­bi­nis nu­si­kal­tė­lis” (1964), “Re­zi­den­to li­ki­mas” (1970) ir taip to­liau.

Vai­din­ti pro­pa­gan­di­nė­se ki­no juo­sto­se bu­vo kvie­čia­mi ir lie­tu­vių ak­to­riai, tar­ki­me, Do­na­tas Ba­nio­nis. 1968 me­tais jis nu­si­fil­ma­vo Sa­vos Ku­li­šo fil­me “Ne se­zo­no me­tas”, su­kū­rė KGB agen­to Kons­tan­ti­no La­dei­ni­ko­vo vaid­me­nį. Įdo­mu, kad fil­mo kon­sul­tan­tas bu­vo Pa­nfi­lo­vas, bu­vęs KGB ne­le­ga­las, gy­ve­nęs Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Jo ti­kro­ji pa­var­dė Ko­no­nas Mo­lo­das, o Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je bu­vo ži­no­mas kaip Gor­do­nas Lons­da­le'as). Jį bri­tų žval­gy­ba su­ėmė Ang­li­jo­je dar 1961-ai­siais.

KGB įvaiz­dį ge­ri­no net vi­suo­ti­nio de­fi­ci­to są­ly­go­mis tar­ny­bos dar­buo­to­jams ir agen­tams su­tei­kia­ma iš­skir­ti­nė so­cia­li­nė pa­dė­tis, kai bu­vo mo­ka­mas pu­san­tro ar net du kar­tus di­des­nis at­ly­gi­ni­mas nei so­vie­tų kva­li­fi­kuo­tiems dar­bi­nin­kams, taip pat ga­li­my­bė ke­liau­ti į už­sie­nį, ku­ris dau­gu­mai So­vie­tų Są­jun­gos pi­lie­čių bu­vo ne­pa­sie­kia­mas.

O rea­lias KGB ga­li­my­bes de­ta­liau at­sklei­džiu kny­go­je, jo­je ap­ra­šau ir so­vie­tų slap­to­sios po­li­ci­jos nau­do­tas tech­ni­nes prie­mo­nes. Tais lai­kais jos bu­vo mo­der­nios (inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių sig­na­li­za­to­riai, ae­ro­zo­li­niai se­ka­mo as­mens žy­mek­liai ir t. t.), ta­čiau ir jos ne­bu­vo vi­sa­ga­lės, kai su­kil­da­vo iš­ti­sos tau­tos.

FAKTAI

Per vi­są So­vie­tų Są­jun­gos slap­to­sios po­li­ci­jos KGB vei­ki­mo Lie­tu­vo­je lai­ko­tar­pį, pra­de­dant po­ka­riu, per šią or­ga­ni­za­ci­ją pe­rė­jo apie 100 tūkst. žmo­nių. 1990 me­tais, kaip ro­do ty­ri­nė­to­jų duo­me­nys, su KGB bend­ra­dar­bia­vo apie 6 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Dar apie tūks­tan­tis bu­vo eta­ti­niai slap­to­sios so­vie­tų po­li­ci­jos dar­buo­to­jai. Apie 1,5 tūkst. slap­tų KGB bend­ra­dar­bių pa­si­nau­do­jo Lius­tra­ci­jos įsta­ty­mu ir pri­si­pa­ži­no slap­tai bend­ra­dar­bia­vę su slap­tą­ja so­vie­tų tar­ny­ba. Ta­čiau di­džio­ji da­lis bu­vu­sių slap­tų­jų agen­tų lius­tra­ci­jos iš­ven­gė ir sa­vo pra­ei­tį iki šiol lai­ko pa­slap­ty­je.

iš www.lzinios.lt

© 2023 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user preferences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku