Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinės pajėgos – sąjungininkų solidarumo ir įsipareigojimo kolektyvinei gynybai įrodymas

„Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei – jau penkeri. Dabar puikiai matome, kad tokių kovinių grupių dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo itin reikalingas ir svarbus sprendimas. NATO batalionas Lietuvoje yra akivaizdus sąjungininkų vienybės ir solidarumo bei sąjungininkų įsipareigojimo kolektyvinei gynybai įrodymas“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, vasario 9 d. dalyvaudamas Rukloje vykusioje iškilmingoje NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje penkmečio ceremonijoje.

5 eFP

Ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvoje jau penktus metus dislokuojamus sąjungininkų karius sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoană, NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. Ceremonijoje taip pat dalyvavo buvusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sąjungininkų gynybos ministerijų ir kariuomenių vadai, užsienių šalių gynybos ministerijų atstovai, ambasadoriai bei gynybos atašė, buvę NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadai, kiti svečiai.

5 eFP. 2022 02 09

Svečiai apžiūrėjo Rukloje dislokuotą Lietuvos kariuomenės ir NATO bataliono kovinės grupės karinę techniką. Dalyvaujant Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopai ir orkestrui buvo atidengtas NATO priešakinių pajėgų batalionui skirtas monumentas. Su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Eberhardu Zornu monumentą atidengęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigė, kad bendros vertybės, abipusis pasitikėjimas ir bendradarbiavimas siekiant mūsų šalių, NATO ir pasaulio saugumo ir yra tai, ką šiandien galime švęsti kartu.

„Nenoriu išskirti kovinių grupių vadų, kurie yra tarp mūsų, ar šiandien čia esančių kariuomenių vadų. Kiekvienas karys ir kiekviena karė kasdien daro viską, ką gali, kad prisidėtų prie mūsų bendros misijos. Šis paminklas apie tai mums ir primins“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

5 eFP. KAM. LRP. KV

Ceremonijos metu taip pat įvyko oficialus NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos bei vadovybės pasikeitimas. Vienuoliktajai karių rotacijai nuo šiol vadovaus Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Danielis Andrä. Daugiausiai karių kovinei grupei skiria būtent jai vadovaujanti Vokietija, karius į Lietuvą taip pat siunčia Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija.

Reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione, sprendimą dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje visų NATO valstybių vadovai priėmė 2016 m. liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Šie aukštos parengties daugianacionaliniai koviniai pajėgumai yra reikšmingas ir ilgalaikis sąjungininkų indėlis į regiono saugumo sustiprinimą.

Į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" sudėtį integruotos kovinės grupės Lietuvoje kariai nuolat aktyviai treniruojasi, dalyvauja visose svarbiausiose Lietuvoje vykstančiose pratybose ir taip gerina sąveiką su Lietuvos kariuomene. Bendros NATO priešakinių pajėgų bataliono ir Lietuvos kariuomenės pratybos teikia didelę abipusę naudą – Lietuvos kariai įgyja plataus spektro operacijų planavimo įgūdžius, tobulina taktinius gebėjimus veikti daugianacionalinėje aplinkoje ir susipažįsta su moderniausia ginkluote, o užsienio kariai gerai susipažįsta su NATO rytinio flango operacine aplinka.

Naujausiais duomenimis, 89 proc. Lietuvos gyventojų palankiai vertina šalies narystę NATO, 88 proc. palaiko sąjungininkų buvimą šalies teritorijoje, o 78 proc. gyventojų sutinka, kad NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes. Anot ministro A. Anušausko, tai yra geriausias ilgo, nuoseklaus ir sunkaus Lietuvos ir sąjungininkų darbo įvertinimas.

Nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 15 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių. Karius ir personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija, su kuriomis į Lietuvą per penkerius metus yra atvykę apie 6000 karinių mašinų. Kovinių pajėgumų pastiprinimas į Ruklą siunčiamas pagal poreikį. Vieną rotaciją sudaro apie 1200 karių, 600 iš jų šiuo metu yra skiriami Vokietijos, kuri artimiausiu metu ruošiasi atsiųsti į Ruklą dar apie 350 karių.

A. Pliadžio nuotr.

© 2022 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user prefences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku