18-osios Lietuvos įstojimo į NATO metinės yra ypatingos – narystė Aljanse įgijo dar didesnę prasmę

Šiemet minime 18-ąsias Lietuvos narystės NATO metines, kurios šiandien liudija dar didesnę Lietuvos ir viso Rytų Europos regiono narystės galingiausiame gynybiniame Aljanse prasmę.

Rusijos karas prieš Ukrainą esmingai keičia labai daug dalykų, suvokiame, kokia yra saugumo, laisvo apsisprendimo ir apskritai Laisvės kaina. Taip pat matome, kaip nuo žemės paviršiaus šluojami miestai pačiame Europos centre Ukrainoje, kaip kaunasi už išlikimą ir už visos Europos vertybes drąsi ir stipri ukrainiečių Tauta. Rusijos karas prieš Ukrainą yra esminis lūžis šiandienos Europos istorijoje, tai yra santykių su Rusija rubikonas, kurį peržengus nėra kelio atgal.

Šiandien Lietuvoje esame arčiau karinių grėsmių nei bet kada anksčiau: vakaruose ribojamės su Kaliningrado sritimi, kur Rusija vykdo labai sparčią militarizaciją, rytuose turime sieną su Baltarusija, kuri per praėjusius metus praktiškai tapo Rusijos dalimi. Ypač neramina Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija. Rusijos pajėgumai Baltarusijoje ir Kaliningrade gerokai viršija nacionalines ir sąjungininkių pajėgas. Baltarusija tapo Rusijos karinės sistemos dalimi. Rusija Baltarusijos teritorija naudojasi kaip savo kiemu kovos veiksmams Kijevo kryptimi. Baltarusija lygiai taip pat kaip ir Rusija yra atsakinga už karą Ukrainoje. Baltarusijos parama Rusijos karo veiksmams Ukrainoje buvo ir tebėra kritinė.

Tad grėsmės yra labai rimtos – matome Rusiją, kuri geba per labai trumpą laiką sugeneruoti dideles pajėgas, kuri nėra nuspėjama ir nesunkiai priima sprendimus dėl karinių veiksmų, net jei pasiruošusi karinei operacijai iki galo nėra. Neturi būti jokių iliuzijų, kad Rusija gali pasikeisti – dabar visi pamatė Rusiją tokią, kokia ji yra iš tiesų. Po šio karo, kuris baigsis Ukrainos pergale, Rusija gali pasinaudoti išmoktomis pamokomis. Rusija aiškiai yra išdėsčiusi savo strateginius tikslus ir jie rodo siekį ir toliau naudoti karinę agresiją. Tad kalbėtis su Rusija reikia iš stipriojo pozicijų, esmingai stiprinant Aljanso gynybą, kad Rusijai nekiltų noras ištestuoti NATO vienybės.

Rusija kelia ilgalaikę grėsmę visam transatlantiniam regionui ir atsakas į tą grėsmę turi būti sistemingas ir solidarus. Ši grėsmė niekur nedings, nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs karas Ukrainoje. NATO turi esmingai stiprinti kolektyvinę gynybą, išlaikyti tarpusavio solidarumą ir stiprinti transatlantinį ryšį.

JAV saugumo garantijos Europos saugumui ir gynybai šiandien kaip niekad svarbios. Rusijos keliama grėsmė yra daugiau nei reali, o Rusijos veiksmus gali atgrasinti tik stiprus ir gerai pasirengęs gynybai Aljansas. NATO Rytų Europos sparnui turi skirti išskirtinai didelį dėmesį, nes mes esame arčiausiai grėsmės. Gyvename naujoje realybėje, todėl turime stiprinti priešakinę gynybą ir atgrasymą Baltijos jūros regione. Reikia gerinti ir stiprinti Aljanso gynybą, didinti sąjungininkų ir NATO pajėgų Baltijos šalyse ir Lenkijoje skaičių, užtikrinti geresnį pajėgų pasirengimą atremti bet kokią karinę agresiją iš Rusijos ar Baltarusijos.

Nacionaliniu lygmeniu Lietuvoje užtikriname, kad mūsų kariniai pajėgumai yra pasirengę greitam atsakui. Valstybės gynimo taryba patvirtino planą didinti šauktinių skaičių ir poreikį paspartinti kai kuriuos įsigijimų projektus. Liekame įsipareigoję esmingai didinti gynybos išlaidas tolstant nuo 2 proc. ribos. Šiemet Lietuvos parlamentas priėmė labai svarbų sprendimą dėl gynybos finansavimo didinimo. Jis dar šiais metais išaugs iki 2,52 procentų (+298 mln. eurų) ir ateityje sieksime didinti išlaidas gynybai. Siekiame užtikrinti priimančiosios šalies paramą NATO sąjungininkių pajėgoms, įrengiant joms reikiamas stovyklas, užtikrinant kuo geresnes jų buvimo mūsų šalyje sąlygas. Priimančiosios šalies paramos reikmėms šiais metais skiriame papildomai 40,4 mln. eurų.

NATO iš atgrasymo planavimo turi pereiti prie gynybos planavimo, gerinti Aljanso parengtį, iš anksto dislokuoti resursus ir techniką Rytinėje Europoje. Kadangi grėsmė yra labai arti mūsų, turime būti pasirengę labai greitai reaguoti sausumoje, ore ar jūroje. NATO turi esmingai gerinti gebėjimą greitai ir efektyviai sureaguoti krizės ir konflikto atveju bei užtikrinti oro gynybą regione. Labai svarbu toliau stiprinti NATO priešakines pajėgas. Ypač svarbus yra oro ir priešraketinės gynybos užtikrinimas. Iš Ukrainos patirties matome, kad oro gynyba yra kritinės svarbos. Todėl NATO turėtų stiprinti oro ir priešraketinę gynybą, pereiti iš oro policijos į oro gynybą. Taip pat reikia esmingai stiprinti ir NATO priešakines pajėgas Rytų Europoje, daugiau dėmesio skirti pajėgų gebėjimui veikti drauge vykdant daugiau stambaus masto karinių mokymų ir pratybų. Taip pat reikia užtikrinti tinkamą ir laiku duodamą atsaką į kibernetines grėsmes.

Šiais metais Madride NATO priims naują strateginę koncepciją. Ji iš esmės skirsis nuo ankstesnių po Šaltojo karo priimtų NATO strateginių koncepcijų, kurių buvo trys: 1991, 1999 ir 2010 metais. Strateginė koncepcija apibrėš NATO prioritetus ateinančiam dešimtmečiui, todėl mūsų rankose yra atsakomybė kiek įmanoma geriau pasiruošti ateinančiam dešimtmečiui, kuris toli gražu nebus lengvas.

Matome, kad transatlantinis ryšys, JAV saugumo garantijos Europos gynybai yra kaip niekad svarbios, taip pat ir NATO kolektyvinę gynybą matome visai kitokioje šviesoje. Kolektyvinė gynyba yra Aljanso šerdis. Tai solidarumo, kuris žymi visų sąjungininkų pasiryžimą užtikrinti visų NATO narių gynybą, ženklas. Strateginė koncepcija neabejotinai turės įvertinti reikšmingai pakitusią saugumo aplinką, Rusijos ir Baltarusijos ilgalaikę grėsmę ir poreikį atitinkamai adaptuoti Aljanso gynybos ir atgrasymo laikyseną. Taip pat Aljansas privalo išlaikyti atvirų durų principą ir siųsti partneriams tvirtą žinią, kad visos šalys, norinčios, siekiančios ir apsisprendusios tapti NATO narėmis, turi tokią galimybę turėti, ir jokia trečioji šalis šio principo paneigti arba nuginčyti neturi teisės.

2022.03.29

Šios narystės NATO metinės yra ypatingos, esame NATO labiau kaip niekad anksčiau susitelkę ir vieningi, drauge su sąjungininkais bandome padėti Ukrainai. Tačiau ši pagalba nėra pakankama, siekiant sustabdyti daug gyvybių nusinešančią ir viską aplinkui griaunančią Rusiją. Kuo stipresnės sankcijos ir principingi tarptautinės bendruomenės sprendimai, taip pat Europos Sąjungos valia nepalaikyti finansinių ir prekybos ryšių su Rusija, yra esminiai, todėl NATO turi grįžti prie savo ištakų – kolektyvinės gynybos ir užtikrinti gynybą ir atgrasymą regione.

© 2022 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user prefences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku