„Kariuomenės infrastruktūros augimas realiai atspindės Lietuvos kariuomenės pajėgumo augimą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rugpjūčio 24 d. dalyvaudamas karinio miestelio Rokantiškėse statybos darbų pradžios ceremonijoje. Stiprinant nacionalinį saugumą ir atgrasymo politiką, Krašto apsaugos ministerija plečia Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą ir Lietuvoje tokių naujų karinių miestelių stato tris.
Vilniaus rajone vykusios ceremonijos metu A. Anušauskas pabrėžė, kad tai yra vienas svarbiausių karinės infrastruktūros plėtros projektų, suteiksiantis reikalingas sąlygas augančios kariuomenės parengtumui. Ministras kartu su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu bei „Darnu Group“ generaline direktore Sigita Survilaite-Mekioniene įbetonavo simbolinę laiko kapsulę su laišku ateities kartoms. Kapsulę į būsimo miestelio pamatą įleido Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos seržantas Valdemar Rutkovski.
Numatomas Rokantiškių karinio miestelio plotas – 17,7 ha. Planuojama, kad į šį karinį miestelį įsikels Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai, kurie šiuo metu laikinai yra dislokuoti Marijampolėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione.
„Šioje vietoje, tikiuosi, jau 2024 metais stovės nauji antrieji namai Vaidoto bataliono kariams. Turime rūpintis savo kariais, tai vienas iš motyvacijos šaltinių, siekiant geriausių rezultatų. Kartu su pasididžiavimu demonstruosime sąjungininkams, kaip gyvena mūsų kariai. Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šios projekto idėjos įgyvendinimo“, – sakė gen. ltn. V. Rupšys.
„Mes labai gerai suprantame tokių projektų svarbą šiandien, todėl rūpintis projektavimo ir statybos darbais mums yra ne tik didelė atsakomybė, bet ir didžiulė garbė. Linkiu didelio susikaupimo ir sėkmės mūsų komandai, kuri darbuosis šiame projekte“, – kalbėjo S. Survilaitė-Mekionienė. Krašto apsaugos ministerija pernai sutartį dėl karinio miestelio Rokantiškėse statybų pasirašė su šiai bendrovei priklausančia įmone „Salvinta“.
Nauji kariniai miesteliai yra statomi ir Pajūrio miestelyje Šilalės rajone bei Šiauliuose. Visų trijų miestelių statybas planuojama užbaigti 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje. Numatomas Pajūrio karinio miestelio plotas – 9,47 ha, Rokantiškių – 17,7 ha, Šiaulių – 7,8 ha. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,5 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.
Kariniai miesteliai yra statomi siekiant juose dislokuoti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ vienetus. Kiekvieno naujo karinio miestelio projekte numatyta pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatų: kareivines, valgyklą, štabą, medicinos punktus ir kt. Taip pat suplanuota sporto patalpų ir aikščių. Be to, miesteliuose bus statoma ir techninės paskirties pastatų: tai sandėliai, garažai, degalinė, plovykla. Numatyta ir pastogė technikai.
Miesteliuose turėtų būti įrengtos rikiuotės ir technikos aikštės, automobilių parkavimo vietos, tarp kurių ir specialiai pritaikytos elektromobiliams bei žmonėms su negalia.
Naujų karinių miestelių statybų sutartys pasirašytos 15 metų laikotarpiui – iš jų projektavimui ir statybai skirtas dviejų su puse metų laikotarpis, o 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai prižiūrėti ir aptarnauti.
Karinių miestelių statybų projektas žymi pirmą kartą, kai pirkimas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešosios ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) būdu. Sprendimas vystyti naują karinę infrastruktūrą VPSP būdu buvo priimtas atsižvelgus ne tik į privataus sektoriaus gebėjimą vienu metu vystyti kelis didelės apimties projektus, bet ir dėl didelių investicijų į ginkluotės modernizavimą bei naujų gynybinių sistemų įsigijimą krašto apsaugos sistemoje.
VPSP būdas prieš įprastą projekto įgyvendinimo procesą, vykstantį įprastų pasiūlymų teikimo būdu, skiriasi tuo jog leidžia pritraukti išskirtinai pajėgiais ir stiprias bendroves ir sukurti konkurenciniu būdu vykstančias aktyvias ir atviras derybas, skirtas atrinkti geriausią būsimos paslaugos teikėją. Taip pat VPSP procesas leidžia sumažinti naštą infrastruktūros priežiūros ir remonto srityse, kadangi šias atsakomybes ir rizikas, po statybų, prisiima privatūs parneriai.
KAM / vyr. srž. A. Čemerkos nuotraukos