Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas spalio 7 d. susitiko su Kroatijos užsienio reikalų ministru Gordan Grlić Radman ir padėkojo už jo šalies sprendimą kitais metais skirti karių NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei Rukloje.
„Labai vertiname Kroatijos sprendimą vėl prisijungti prie NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje. Tai reikšmingai prisideda prie stabilizavimo ir atgrasymo pastangų NATO rytinėje dalyje“, – susitikimo metu sakė A. Anušauskas.
Kroatija jau yra siuntusi savo karius į Lietuvą du kartus. 2018 ir 2020 metais NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei buvo skiriamos kroatų pėstininkų kuopos. Pasak G. Grlić-Radman, tokio paties dydžio vienetas bus skirtas Lietuvai ir 2023 metais.
Bataliono dydžio NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė Lietuvoje buvo įsteigta 2017 metais. Jai vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija, o šiuo metu į batalioną savo karius bei personalą yra atsiuntusios ir Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai bei Norvegija.
Nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 16 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių. Karius ir personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija.
NATO priešakinių pajėgų bataliono Lietuvoje rotaciją įprastai sudaro apie 1,2 tūkst. karių, tačiau reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Rusijai užpuolus Ukrainą, Vokietija šiemet skiria batalionui papildomus karius ir papildomą karinę techniką. Todėl šiuo metu batalioną sudaro apie 1,6 tūkst. karių.
KAM / A. Pliadžio nuotr.