„Dislokuoti atgrasymui – pasirengę gynybai“, – tokiu šūkiu vadovaujasi Vokietijos 41-osios brigados kariai, kurie šiuo metu yra atvykę į Lietuvą ir dalyvauja bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas spalio 8 d. kartu su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht deklaravo, kad Rukloje dislokuotas Vokietijos 41-osios brigados priešakinis valdymo elementas pasiekė pilną operacinį pajėgumą ir yra pasirengęs atlikti visas iškeltas užduotis. Pasak A. Anušausko, Lietuvai priskirta Vokietijos brigada gerokai padidina tiek NATO pajėgumus atgrasyti, tiek pasirengimą ginti nuo galimos agresijos kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, ypač Lietuvoje.
– Ministre, kodėl Lietuvai priskirta Vokietijos brigada?
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, saugumo situacija mūsų regione tapo įtempta. Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad karas nėra tik teorinis scenarijus, bet ir politinė realija, todėl ginkluotosios pajėgos turi būti gerai parengtos kariniam atsakui. Tiesioginė Rusijos grėsmė jau niekam nebekelia abejonių, todėl NATO karinių pajėgumų ir sąjungininkų buvimo regione sustiprinimas yra itin reikšmingas. Reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją, NATO priėmė sprendimus sustiprinti savo atgrasymo priemones ir gynybą sausumoje, ore bei jūroje.
Sąjungininkai dar pavasarį į rytinę Aljanso dalį pasiuntė tūkstančius papildomų karių, o birželį NATO viršūnių susitikimo Madride metu Aljanso šalių lyderiai vieningai sutarė toliau stiprinti atgrasymo ir gynybos priemones rytinėse NATO šalyse. Atsižvelgiant į NATO sprendimus, Lietuva ir Vokietija sudarė dvišalį susitarimą, kuriuo Lietuvai priskirta Vokietijos 41-oji brigada. Papildomų Vokietijos pajėgumų priskyrimas Lietuvai reikšmingai sustiprina atgrasymą ir padidina Lietuvos pasirengimą gintis karinės agresijos atveju.
– Kodėl Vokietijos brigados kariai atvyksta tik pratyboms, o ne visam laikui?
Kol kas Lietuva per tris mėnesius nėra sukūrusi infrastruktūros visos brigados dislokavimui. Lietuvoje nuo rugsėjo pradžios yra dislokuotas Vokietijos 41-osios brigados valdymo elementas, kuris pasiekė pilną operacinį pajėgumą ir yra pasirengęs vykdyti visas jam keliamas užduotis, todėl nuo spalio šios brigados kariai reguliariai vyks į Lietuvą pratyboms. Tiek karine, tiek politine prasme, tai yra pirmas ir labai svarbus žingsnis įgyvendinant NATO viršūnių susitikimo Madride sprendimus.
Brigados valdymo elemento dislokavimas Rukloje reiškia, kad net ir būdami Vokietijoje visi šios brigados kariai yra aukštos parengties padėtyje ir kartu su visa savo karine technika gali būti itin operatyviai dislokuoti Lietuvoje bei nedelsiant atlikti kovines užduotis, jei to prireiktų. Šios brigados kariai yra sąjungininkų pajėgumai, kurie, esant poreikiui, atsiras mūsų šalyje pirmieji. Brigados valdymo elementas ir jam priskirti kariai Lietuvoje liks nuolat. Šalyje nuolat bus dislokuota (angl. pre-positioned) ir dalis brigados kariams reikalingos ginkluotės bei įrangos, kai bus pastatyti reikalingi sandėliai.
– NATO viršūnių susitikime priimtu sprendimu numatytas tik brigados štabo ar visos brigados dislokavimas Lietuvoje?
Lietuva šiuo metu siekia, kad mūsų šaliai priskirta Vokietijos brigada ateityje būtų čia dislokuota pilna apimtimi. NATO viršūnių susitikimo Madride metu sąjungininkai įsipareigojo skirti brigados dydžio pajėgumus „ten, kur reikia ir kada reikia“. Taip pat įsipareigota siekti, kad Baltijos šalyse būtų sukurtos divizijos lygmens NATO vadovavimo struktūros. Todėl šiuo metu Lietuvoje aktyviai vystoma ir planuojama nauja brigados priėmimui reikalinga infrastruktūra, plėtojamos sandėliavimo ir karinio rengimo galimybės, plečiama priimančiosios šalies parama, su Vokietija derinami bendri ginkluotės sistemų įsigijimai. Į karinę infrastruktūrą Lietuvoje reikšmingai investuoja ir pati Vokietija.
Lietuva daro viską, kad priimtų pilną sąjungininkų brigadą kuo greičiau ir kokybiškiau. Buvo inicijuoti įstatymų projektų pakeitimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrų supaprastinimo, statybos leidimų ir kitų procesų, kuriais siekiama pagreitinti infrastruktūros plėtrą, skirtą užtikrinti priimančiosios šalies paramą. Priimti sprendimai dėl potencialios naujos karinės infrastruktūros (štabai, kareivinės, valgyklos, technikos parkai, med. punktai, ramovės, amunicijos sandėliai) sukūrimo šiose vietovėse: Rūdninkai, Pajuostis ir Kairiai. Šio metu vyksta paruošiamieji darbai dėl projektavimo procedūrų iniciavimo.
– Jei turėsime Vokietijos brigadą, kaip greta jo veiks NATO priešakinių pajėgų batalionas?
Vokietija yra vadovaujanti galia (angl. leading power) regione, tačiau NATO kolektyvinės gynybos užtikrinimui yra įsipareigojusios visos Aljanso šalys, todėl jos rotaciniu principu siųs savo karius į NATO priešakinių pajėgų batalioną ir toliau. Vokietija jau ne vienerius metus itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo vadovaudama 2017 metais įsteigtai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Rukloje. Lietuvai priskirta ir ten pat dislokuota Vokietijos 41-oji brigada reikšmingai papildo mūsų šalyje dislokuotus NATO pajėgumus. Vokietijos brigados valdymo elementas nuolat palaiko ryšį tiek su NATO, tiek su Lietuvos kariuomene, siekiant kuo sklandesnės brigados integracijos į Lietuvos gynybines pajėgas. Šiuo metu Vokietijos vadovaujamam NATO batalionui Rukloje savo karius, personalą ir karinę techniką skiria Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija. Anksčiau į Ruklą savo karius yra siuntusios ir Prancūzija, Islandija bei Kroatija. Kroatija vėl siųs į Ruklą savo karius 2023 metais.