A. Anušauskas. Vyriausybės formulė lauko tualeto kainai nustatyti

Naujametiniai stebuklai prasidėjo anksčiau ir su šventėmis tūkstančiams vilniečių nesibaigs.
Prieš metus Vyriausybė tyliai patvirtino Formulę, pagal kurią nuo šio rudens apskaičiuojami savivaldybei priklausančio bei socialinio būsto nuomos mokesčiai. Formulė kaip formulė, jokios apgaulės, – pasakytų eilinis valdininkas.
Tačiau vilniečiai rodo savo sąskaitas, kurios išaugo net trigubai. Kaip tai atsitiko? Kaip butas su lauko tualetu, be vandens gali pavirsti nuostabiu, tris kartus brangiau kainuojančiu būstu?
Iliuzionistas Deividas Koperfildas tokio triuko dar neparodė. Net televizijos teikiamais privalumais besinaudojantis iliuzionistas Crisas Angelas nemėgino atlikti tokio triuko. Norėčiau parašyti, kad toks triukas atliktas tik garsiajame Vilniaus Šnipiškių rajone, tačiau būčiau neteisus.
Toks triukas buvo parodytas Vilniuje 1559 savivaldybės butų nuomininkams bei šiek tiek sutrumpintu variantu pakartotas 917 socialinio būsto gyventojų. Reikia pasakyti, kad Vilniaus savivaldybę į tokiu iliuzionistu pavertė sau tyliai ir ramiai snaudžianti Vyriausybė. Ji surašė taisykles ir formulę kaip visa tai atlikti.
Tegul skaitytojas nepyksta, kad ją pakartosiu. Užsirašinėkite: Nsav.=An x Kv x P x Ki x Mi x R. Svarbiausia jo dalis yra „R“. Matyt nuo žodžio „Rinka“. Taigi visa suskaičiuota nuomos suma yra dauginama iš „rinkos pataisos koeficiento“, kuris „gali svyruoti nuo 1,2 iki 3,5“.
Kadangi dalis nuomojamų butų teturi lauko tualetus, kyla klausimas, iš kur toks susirūpinimas paprastu žmogumi? Atsakymas parašytas čia pat: „kad savivaldybės būsto nuomos mokestis nebūtų didesnis už toje savivaldybės teritorijoje maksimalią rinkoje nuomojamo būsto nuomos mokestį“. Jei dar nesupratote minties, perskaitykite dar kartą: „kad nuomos mokestis nebūtų didesnis negu rinkoje“. Tikro rūpesčio nesuvaidinsi: tai pasirašę ministras pirmininkas A. Butkevičius bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė nenori, kad žmonės su lauko tualetu nemokėtų daugiau negu koks rinkoje toks būstas yra įvertinamas.
Visiškai suprantamas susirūpinimas, tik pamiršo paskaičiuoti, kiek pabrangs buto su lauko tualetu nuoma? Taigi 168 vilniečių šeimoms iš Šnipiškių jis pabrango 3 kartus. Dar 376 šeimoms iš Vilniaus Senamiesčio ir Žvėryno (neapsigaukite dėl rajonų pavadinimų – čia yra labai ir labai nešiuolaikiškų butų) pabrangsta 3,5 karto. Vilniaus naujuosiuose mikrorajonuose, kur lauko tualetais tikrai nesinaudojama, savivaldybės butų nuomos kaina pakelta 2,5 karto. Atrodo lyg mokesčiuose būtų litai keičiami į eurus, tik santykiu vienas į vieną.
Bet kas gi nuomininkai? Gal pabėgėliai ar naujai atsikraustę miestiečiai? Dažniausiai tai ištisus dešimtmečius tuose butuose gyvenę žmonės, kurie savo laiku neprivatizavo tų butų. Dėl pačių įvairiausių, dažniausiai labai asmeniškų aplinkybių, tie žmonės nenaudojo savo privatizavimo čekių, ar negalėjo jų naudoti. Dažnai tai jau pensininkai ar dideliais uždarbiais negalintys pasigirti žmonės, kuriems net ir davus buto išsipirkimo galimybę niekas nebeskolina.
Kalbantis su jais yra akivaizdu, kad jie nežinojo apie tokį Vyriausybės rūpestį „kad nuomos mokestis nebūtų didesnis negu rinkoje“. Jis tikrai ne didesnis, nes kai kuriuos butus be visų patogumų ir rinkos sąlygomis išnuomoti nelengva. Bet pasižiūrėjus bent į keletą konkrečių atvejų – nuomos kaina padidėjo nuo 70 iki 210 eurų.
Gyventojų džiaugsmui, kurių nuomojamuose butuose nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos, nei centrinio šildymo, nei elektrinės ar dujinės viryklės, vyriausybė pritaiko 30 proc. nuolaidą. T.y. jei už butą su visais patogumais reiktų mokėti 100 eurų, tai be jokių patogumų – tik 70 eurų. O jei gyventojas „viską turi“, bet neturi kanalizacijos arba vaizdžiai tariant turi „lauko tualetą“, mokės tik 85 vietoje 100 eurų.
Beje, ne visi jie naudojasi ar linkę naudotis kompensacijomis. Kaip pasakė vienas Vyriausybės „rūpesčio“ paliestas šnipiškietis: „visą gyvenimą dirbau, išmaldos neprašiau ir kodėl dabar, būdamas pensininkas, turėčiau prašyti kompensacijos? Gal tegul tiesiog nedidina nuomos kainos. Ar nori kad, mes paliktume šiuos butus?“.
Klausimas visiškai logiškas paskelbus „orios senatvės“ metus. Koks šių vyriausybinių formulių taikymo tikslas? Iš tikrųjų Vilniuje nuomos kaina šiek tiek sumažėjo 1000 šeimų, kurios gyvena Naujininkuose, Rasose, Vilkpėdėje, Naujojoje Vilnioje, Paneriuose ar Grigiškėse. Tai Vilniaus pakraščiai. Tai ir yra atsakymas. Va tik bėda, kad savivaldybė neturi ten 1500 laisvų butų, kuriuos galėtų išnuomoti likusius Vilniaus rajonus paliekantys savivaldybės butų nuomininkai.
O kaip kituose miestuose? Kauno savivaldybės būste gyvenančioms beveik 3000 šeimų ir socialiniame būste gyvenančioms 941 šeimai pagal naują „formulę“ paskaičiuotų sąskaitų dar neteikė. Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės per beveik dvi savaites taip ir nepateikė atsakymų (atsiprašau, kad klausdamas naudojau „elektroninės valdžios priemones“) ar jų miestų gyventojams tai kelia problemų. Matyt, problemų nėra arba tai neaktualu. O gal laukiama šiltesnių orų ir naujos sąskaitos bus pateiktos?
Štai tokios „naujametinės dovanos“, kuriomis keli tūkstančiai šeimų dar nespėjo visapusiškai pasidžiaugti. Gal ir nespės, jei Vyriausybė vedama „rūpesčio paprastu žmogumi“ prie garsiosios „formulės“ įrašys ir tokius pat paprastus žodžius: dešimtmečiais nuomoto savivaldybės buto kaina negali didėti, jei nėra bent vieno komunalinio patogumo arba butas yra žymiai nusidėvėjęs“. Bet tai panašiau į nuolatinį naujametinio stebuklo laukimą.
 
www.delfi.lt, 2016 01 02
© 2024 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user preferences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku