Apie konservatorius šaldytuve arba kaip apginti premjerą?

Panašu, kad politikų nusišnekėjimai tampa populiaresni negu jų darbai. Jie ne visada rodo blaivų protą ar realistinį požiūrį į problemas ar aplinkinį pasaulį. Ir tai tikrai ne vaizdingi sparnuoti posakiai, kuriais vieši asmenys kartais palepina savo šalininkus ir stumia į neviltį jų oponentus. Politiniai nusišnekėjimai – tai nepadarytų namų darbų atspindys. Neimčiau taip jau drastiškai pulti Premjero, kuriam ar jo aplinkai patekusi informacija (panašu, kad perskaityta pirmą kartą) apie kažkokius kažkieno ryšius su Kremliaus kleptokratiniu režimu sukėlė šoką. Atsitiktinės pažinties sukeltas šokas sukelia neadekvačias reakcijas ir kalbas. Po to, žinoma, galima ir atsiprašyti (nes nebuvo teisingai suprastas) ar pakeisti nuomonę. Turiu pasakyti, kad visi to ir tikėjosi. Tačiau dar tebeaidint Premjero žodžiams apie mokytojų profsąjungų pastangas destabilizuoti situaciją Lietuvoje, pasirodė ne vienas Premjero savanoris gynėjas. Šie gynėjai visada turi vieną atsakymą į visus keliamus klausimus: konservatoriai. Konservatoriai visur. Konservatoriai rašo netikras pažymas, pakišinėja Premjerui, skanduoja kartu su Seimo Pirmininke, klastoja partines „juodosios buhalterijos“ bylas... Sunku viską ir išvardinti. Panašu, kad atsidaro šaldytuvą ir ten randa konservatorius!
Štai politikas P. Urbšys („Nejaugi - belieka skaityti „Komsomolskaja pravda“?“, Delfi, 2016-02-24) vienas pirmųjų puolė konservatorius, nes nusišnekėjo socialdemokratų Premjeras. Nepamiršo ir Prezidentės. Kadangi tokie puldinėjimai virto ne vieno politiko skiriamuoju bruožu, norėčiau šią tendenciją šiek tiek atskleisti. Anot politiko P. Urbšio, konservatoriai neturi teisės piktintis Premjero žodžiais dėl mokytojų lyginimo su valstybės priešais. Konservatoriai turi būti tokie, kokiais juos jis ir piešia. O jei konservatoriai su tuo nesutiks, tai visada galima dėmesį nukreipti į temas, kurios uždengtų dabar svarstomas problemas. Pavyzdžiui, į atominius reikalus. Ir čia netikri faktai tampa užuominų ir gandų pagrindu. Tuo pat metu nepamirštama parašyti, kad būtent konservatoriais abejojantys „automatiškai tampa Kremliaus agentu ir Lietuvos priešu“. Norite surasti loginį ryšį tarp to, kas iš tikrųjų klijuoja etiketes? Nesivarginkite. Tiesiog tikėkite, kol nepasidarys kartu.
Tačiau kiekviena tendencija turi savo priežastis. Minėtą profilį turintys politikai, jei galėtų, tai nesuteiktų konservatoriams teisės pasisakyti gyvybiniais klausimais, turėti savo poziciją ir savo nuomonę. Būtent tai daug pasako ir apie pačius politikus, ypač jei jie iškyla iš specialiųjų tarnybų gelmių. Panašu, jog slaptų sąmokslų manija aktyviai perkeliama į politinį lygį. Pastebėjęs A. Butkevičiaus bruožą neskaityti slaptų pažymų (mat „sugebėdavo atsiriboti nuo pažymų“), visą savo sąmokslų paieškos įkarštį P. Urbšys eilinį kartą nukreipė į Prezidentę. Po artilerijos šūvio apie konservatorius seka visa salvė apie Prezidentę. Ir ne šiaip kokia, o gandų ir manipuliavimo didmeistrio vardo verta salvė: „kiek ji ar jai pavaldžios tam tikros tarnybos prisidėjo prie tokios premjero pozicijos suformavimo?“. Klausimo formulavimas vertas milijono ar ne? Po to seka jau šiuo „faktu“ paremta  „išvada“: „Jei taip, tai prezidentės gambitas pavyko (...) ir premjeras (...) prieš visą Lietuvą pasirodė nekaip“.
Gal ir per daug citatų, tačiau tik jos atskleidžia tikrą politiko prigimtį. Tikruosius norus. Kai kurie tokio pat sukirpimo politikai itin jautrūs reitingų temperatūros svyravimams, todėl tikslui siekti priemonių nesirenka. Politikas Urbšys labai nori, kad valdžios kritikai būtų laikomi valstybės priešais ir yra pasiruošęs šią tezę priskirti bet kuriam savo oponentui. Visi turi bijoti išsakyti savo nuomonę, bijoti bendrauti su politikais, ties kurių pavardėmis padedamas P. Urbšio kryžius. Ir kiekvienas jų skleidžiamai baimei (turėti savo nuomonę) pasidavęs žmogus yra jų potencialus šalininkas.
Dabar premjeras bus apgintas. Konservatoriai ir Prezidentė pasmerkti. Nes visos partijos vienodos! Vienodos? Tai dar ne kaltinimas, o tik dar vienas žingsnis valant kelią vijūnėlių dvarponių kleptokratiniam valdymui. Konservatoriai taip pat kritikuotini, daro klaidų, paskui taiso savo ir kitų klaidas. Tačiau nereikia jų ieškoti šaldytuve ir laukti, kad jie tik pritariamai linkčios, kai kalbama apie valstybės reikalus, ir bijos išsakyti savo nuomonę.
2016-02-25
© 2024 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user preferences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku