„Šalies ekonomikos vystymosi raida ir geopolitinės aplinkybės vis dažniau verčia mus sugrįžti prie diskusijos, kokia gynybos pramonė mums reikalinga. Sunku ginčytis su argumentu, kad orientuojantis vien į vietinius užsakymus, Lietuvos gynybos pramonė neišsilaikys ir mūsų nacionalinio saugumo neužtikrins. Bet tai nereiškia, kad ši kryptis nereikalauja peržiūros, kiekvieną dieną ieškome tinkamiausių sprendimų. Kita vertus, šalia dėmesio vidaus rinkai ir tradicinei pramonei turėtume skatinti savo gynybos pramonę orientuotis į eksportą, konkurencingumas tarptautinėje rinkoje šiuo atveju yra galimas aktyviau vystant aukštąsias technologijas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Einama teisinga kryptimi
Šiuo metu tiek NATO, tiek Europos Sąjunga per tokias iniciatyvas kaip DIANA, NATO Investicijų fondas ar Europos Gynybos Fondas aukštosioms technologijoms skiria ypatingą dėmesį. Jų vystymas Lietuvos įmonėms atveria pasaulines eksporto rinkas, įsitraukimą į tarptautines tiekimo grandines, bendradarbiavimą su didžiaisiais pasaulio gynybos pramonės žaidėjais. Be to, aukštosioms technologijoms nėra būtina masto ekonomija ir dideli kiekiai, ko Lietuvos įmonės dažnai negali išvystyti.
„Lietuvos gynybos pramonę šiandien tenka akceleruoti, savotiškai „išsiūbuoti“ per didžiuosius tarptautinius projektus ir kontraktus, naujų technologijų bendrą kūrimą. Jei tinkamai nesiorientuosime į eksportą ir tarptautiškumą, gali baigtis tuo, kad po dešimtmečio vis dar gaminsime šovinius, nors tuo metu visas pažangusis pasaulis bus perėjęs prie išmaniųjų technologijų ar dirbtinio intelekto“, – teigia ministras A. Anušauskas.
Aukštosios technologijos yra susijusios su kvalifikuota, įgudusia ir pažangia darbo jėga, galinčia kurti aukštą pridėtinę vertę, bendradarbiaujant su kitomis ūkio šakomis. Koncentruodamasi į eksportą ir naująsias technologijas Lietuvos gynybos pramonė toliau prisidėtų prie Lietuvos gerovės ir saugumo didinimo per ekonomikos ir kompetencijų gynybos technologijose stiprinimą.
Pasak ministro, šiuo metu Lietuvos gynybos pramonės dėmesys koncentruotas būtent tokiomis kryptimis, ir būtų šaunu, jei šio kurso ateityje būtų laikomasi sistemiškai ir dėsningai. Tokią gynybos pramonės kryptį remia Krašto apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijos ministerijų turimi instrumentai, įvairūs tarptautiniai fondai, dvišaliai formatai.
Krašto apsaugos ministerija yra suinteresuota stipria Lietuvos gynybos pramone, jos tarptautiniu konkurencingumu, kaip vientisos šalies ekonomikos dalimi. Didelį vaidmenį stiprinant šalies gynybos pramonę atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Krašto apsaugos ministerija savo ruožtu taip pat prisideda ir dalyvauja šiuose procesuose, nes vėliau gali naudotis pramonės išvystytais rezultatais, kurie vertinami per šalies karinių pajėgumų vystymo prizmę. „Stengiamės kuo efektyviau apjungti pastangas ir eiti teisinga kryptimi, tiek Krašto apsaugos, tiek Ekonomikos ir inovacijų, tiek Vidaus reikalų bei Užsienio reikalų ministerijų pagalba, jei situacija ar klausimų pobūdis to reikalauja“, – sako A. Anušauskas.
Ilgas procesas, kurio rezultatai matomi ne iš karto
Šiandien Lietuvos gynybos pramonė vienareikšmiškai prisideda prie šalies gynybos stiprinimo, tiek tiesiogiai – per pagaminamą produkciją, tiek ir netiesioginiais būdais. Tiek šalies ūkio šakos, tiek gynybos ir saugumo bendruomenė, tiek visi Lietuvos gyventojai, yra suinteresuoti savo valstybės saugumu ir gerove. Tai jaučiasi diskutuojant, ieškant geriausių sprendimų.
Gynybos pramonė dažnai susijusi su užsienio kompanijų pritraukimu ir dalyvavimu savo veiklose, o užsienio investicijų didėjimas Lietuvoje netiesiogiai prisideda prie saugumo situacijos gerinimo, didina ir susidomėjimą krašto apsauga, interesuotumą įsitraukimu į gynybos technologijas, jų vystymą ir aptarnavimą, prisideda prie visuomenės noro gintis. Gynybos pramonė veikia ir kaip naudinga platforma Lietuvos kariuomenės kompetencijų auginimui, žinių apsikeitimui. Tai yra ir darbo vietų multiplikatorius, dažna atsargos karininkų darbo vieta.
„Krašto apsaugos sistemai stipri, inovatyvi ir konkurencinga nacionalinė gynybos pramonė suteiktų labai daug pridėtinės vertės, atneštų naudą saugumo ir gynybos prasme. Vis tik, kad ir kaip mes spartintume procesus, ji turėtų vystytis ne dirbtinai, o natūraliai, nes tik tada ji turi šansų būti stipri, o ne valstybės išlaikytinė. Vienareikšmiškai derėtų ir toliau orientuotis į tarptautinius fondus, bendravalstybinius projektus, naujas technologijas, eksportą, įsitraukimą į didžiųjų gamintojų tiekimo ir gamybos grandines, tai ilgas procesas, kurio rezultatai matomi ne iš karto, tačiau kantrybės mums turi užtekti, šiuo klausimu blaškytis neverta“, – sako A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministerija siekdama skatinti ir remti Lietuvos gynybos pramonę organizuoja balandžio 25 d. Vilniuje vyksiančią tarptautinę „Baltic Miltech“ konferenciją, kurios metu vyks verslo ir mokslo atstovų susitikimai bei bendradarbiavimo galimybių aptarimai.
Krašto apsaugos ministerija nuolat organizuoja ir įvairius kitus pramonės renginius, kuriuose vyksta dvišaliai susitikimai su Lietuvos įmonėmis, taip pat apmoka Lietuvos įmonių stendų plotus tarptautinėse gynybos parodose. Be to, lietuviškus gynybos produktus nuo šiemet galima testuoti Lietuvos kariuomenėje.
