Signatory to the Declaration of the Council of the Lithuanian Freedom Fight Movement (LFFM) signed on 16 February 1949; Commander of the LLFM Defense Force; First Deputy Chair of the Presidium of the LFFM Council; chief official of the LFFM until 1956.
Kadangi Vilniaus meras iki šiandien tik iš nuogirdų sužino J.Noreikos byloje įsipainiojusius žmones, prie kurių memorialinių lentų atsiųs Grindos komandą, tai atidarius Pandoros skrynią, šiek tiek informacijos, manau, bus ne pro šalį.
Keli žodžiai apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą (netrumpas tekstas skaitantiems):
Nors Seimas beveik prieš dvi savaites priėmė sprendimą, kad tremtiniams būtų prilyginti ir tie asmenys, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, bet dėl administracinių ar kitų apribojimų negalėjo sugrįžti į Lietuvą, apie tai vis sulaukiu klausimų.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Arvydas Anušauskas, Aistė Gedvilienė ir Žygimantas Pavilionis siūlo naują įstatymo nuostatą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas, Komisijos sprendimu, komandiruoja VRK narius atstovauti Komisijai.
Tam, kad padidėtų visos valstybinės pensijos bent 10 % 2020 metais reikėtų apie 5,1 mln. eurų arba tik nukentėjusių asmenų pensijoms – 3,5 mln. eur. Šios pensijos iš esmės nekinta jau daugelį metų.
Lietuvos Respublikos Seime veikiančios laikinosios grupės „Už Lietuvos futbolo ateitį“ nariai, reaguodami į pastarųjų dienų įvykius, kviečia atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į Lietuvos futbolo problemas.
Ne vieta čia diskusijoms – taip perfrazuočiau Rašytojų sąjungoje vykusio renginio moderatorės žodžius (Lietuvos rašytojų sąjungoje vyko „diskusija“ apie P.Cvirką).
Šiandien Seimas priėmė sprendimą, kad tremtiniams būtų prilyginti ir tie asmenys, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, bet dėl administracinių ar kitų apribojimų negalėjo sugrįžti į Lietuvą.
Valdininkai sako, kad mes – vienintelė šalis, kurioje nėra tokių baudų už 1 km viršytą greitį?
Kremliui plyšaujant apie fejerverkus Vilniaus „išvadavimo“ proga, jaučiama didelė frustracija, kad realiai okupantų batas jau nebegali trypti Vilniaus gatvių.
Iškilus klausimui dėl Kazio Škirpos vardą įamžinančios gatvės Vilniuje, kilo diskusija ir dėl jo pasakytų ar nepasakytų žodžių bei veiksmų. Tad siūlau perskaityti prieš 11 metų Stanfordo universiteto Huverio archyve rastą 1941 m. sausio 31 d. K.Škirpos rašytą laišką Leonardui Šimučiui (Lietuvai gelbėti Tarybos pirmininkui Amerikoje), kuriame jis nuosekliai išdėlioja savo pažiūras.
Lukiškių kalėjimas lieka be kalinių. Daugiausia jame kalėjo ne 2000 kalinių, 1945 m. vasario 1 d. į jį buvo sukišta 8786 kaliniai. Istorinės kalėjimo dalys yra saugomos kaip paveldas, tad į klausimą „ką daryti?“ atsakymas paprastas (su prielaida – kad nebus niekam dovanojamas per Turto banką):
2018 m. rugsėjo mėnesį mano registruotas projektas, kuris skirtas tremtinių vaikams (dabar jau pasiekusiems pensijinį amžių) pagaliau Seimo bendru sutarimu „praėjo“ svarstymo stadiją. Liko tik priėmimas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį dėl Seimo ryšių su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja nutraukimo.
Dalinuosi 8diena.lt reportažu „Sovietmečio mitai. Pokaris – nepaisant jokių taisyklių“.
Arvydas Anušauskas kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną dėl Rusijos piliečių pasų, kuriuos Rusija išdavė Donecko ir Luhansko rajonų gyventojams.
Žiūrėdamas politologų diskusiją apie 1941 m. birželio 23-iosios sukilimą, nežadu su jais ginčytis, tad priminsiu pagrindinius faktus.
„Knyginiai pokalbiai“ – visą vasarą truksiantis projektas Facebook'e. Dalinuosi su tais, kas dar nematėte.
Didžiojoje Britanijoje atsirado entuziastų, kurie nori savo šalies visuomenę supažindinti su komunizmo nusikaltimais, tad įkūrė virtualų muziejų.