Šiandien Seimas priėmė sprendimą, kad tremtiniams būtų prilyginti ir tie asmenys, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, pasibaigus tėvų kalinimo ar tremties laikui, bet dėl administracinių ar kitų apribojimų negalėjo sugrįžti į Lietuvą.
Valdininkai sako, kad mes – vienintelė šalis, kurioje nėra tokių baudų už 1 km viršytą greitį?
Kremliui plyšaujant apie fejerverkus Vilniaus „išvadavimo“ proga, jaučiama didelė frustracija, kad realiai okupantų batas jau nebegali trypti Vilniaus gatvių.
Iškilus klausimui dėl Kazio Škirpos vardą įamžinančios gatvės Vilniuje, kilo diskusija ir dėl jo pasakytų ar nepasakytų žodžių bei veiksmų. Tad siūlau perskaityti prieš 11 metų Stanfordo universiteto Huverio archyve rastą 1941 m. sausio 31 d. K.Škirpos rašytą laišką Leonardui Šimučiui (Lietuvai gelbėti Tarybos pirmininkui Amerikoje), kuriame jis nuosekliai išdėlioja savo pažiūras.
Lukiškių kalėjimas lieka be kalinių. Daugiausia jame kalėjo ne 2000 kalinių, 1945 m. vasario 1 d. į jį buvo sukišta 8786 kaliniai. Istorinės kalėjimo dalys yra saugomos kaip paveldas, tad į klausimą „ką daryti?“ atsakymas paprastas (su prielaida – kad nebus niekam dovanojamas per Turto banką):
2018 m. rugsėjo mėnesį mano registruotas projektas, kuris skirtas tremtinių vaikams (dabar jau pasiekusiems pensijinį amžių) pagaliau Seimo bendru sutarimu „praėjo“ svarstymo stadiją. Liko tik priėmimas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį dėl Seimo ryšių su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja nutraukimo.
Dalinuosi 8diena.lt reportažu „Sovietmečio mitai. Pokaris – nepaisant jokių taisyklių“.
Arvydas Anušauskas kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną dėl Rusijos piliečių pasų, kuriuos Rusija išdavė Donecko ir Luhansko rajonų gyventojams.
Žiūrėdamas politologų diskusiją apie 1941 m. birželio 23-iosios sukilimą, nežadu su jais ginčytis, tad priminsiu pagrindinius faktus.
„Knyginiai pokalbiai“ – visą vasarą truksiantis projektas Facebook'e. Dalinuosi su tais, kas dar nematėte.
Didžiojoje Britanijoje atsirado entuziastų, kurie nori savo šalies visuomenę supažindinti su komunizmo nusikaltimais, tad įkūrė virtualų muziejų.
Birželio 15-ąjai prieš penkerius metus išleista brošiūrėlė „Istorijos pamokos: 1940 metų tylioji okupacija“ (lietuvių, anglų, prancūzų ir rusų kalbomis).
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis įmonei „Sigmen“ iš Lietuvos jau atseikėta beveik 50 milijonų eurų, sandorius su „Sigmen“ sudarė ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, bet ir kitos šios strateginės Lietuvos įmonės bendrovės. Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenys, įmonės „Sigmen“ savininkas – Jurijus Simonenkovas, buvęs Latvijos KGB karininkas.
2019 m. birželio 3 d., pirmadienį, 14 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) Seimo narys, parodos iniciatorius Arvydas Anušauskas pristatė Jungiamojoje galerijoje eksponuojamą fotografės Vilijos Eimontienės parodą „Kita Silicio slėnio pusė“.
Koks šaršalas vėl kilo vos prakalbus apie Cvirkos paminklo nukėlimą: „Tai – nesubrendusių, melagių ir kompleksuotų apsišaukėlių svajonė“...
Siūlau neriboti Ministro Pirmininko įgaliojimų skiriant ir atleidžiant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovą.
Norintys iššifruoti lietuvio istorijos supratimą neturėtų nuolat baksnoti naujausiais istoriniais tyrinėjimais. Supratimas, kad istorijoje ne viskas buvo taip, kaip įsivaizdavai arba kaip pasakojo tavo tėvai ar seneliai, ateina palaipsniui.
BBC eteryje pasirodė E. Zuroffo komentarai apie A. Ramanauską-Vanagą.