Если в Литве кто и сохранил глубоко в памяти имя Сталина, так это те, кто испытал на себе террор и репрессии, утверждает литовский историк и парламентарий Арвидас Анушаускас. По его словам, до сих пор...

Kai švedų žiniasklaida praneša, kad jų šalis nuo masyvios agresijos būtų ginama tik vieną savaitę, iškyla klausimas: o kiek laiko atsilaikytų Lietuva? Savaitę, dvi dienas, valandą? Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas. Juk dažnai atsakymą mes siejame tik su savo gynybiniu pajėgumu.

Sakysite, keistas klausimas. Tačiau po praėjusio penktadienio, sausio 11 d., jį galima adresuoti Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui. Tą dieną jis pasirašė nutarimą, kuriame vietoje apibūdinančio KGB veiklą žodžio „operatyviniai“ atsirado kiti žodžiai – „kriminalinės žvalgybos“. Atrodo, šįkart ne Kremliuje, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta, kad istoriją ne tik galima, bet ir reikėtų perrašyti.

Seimo parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ nariai išreiškė palaikymą Gruzijos pastangoms apginti istorinę atmintį, neleidžiant uždaryti Tbilisyje esančio Sovietinės okupacijos muziejaus. Apie tai parlamentarai kalba šiandien išsiųstame laiške Gruzijos parlamento pirmininkui Davidui Usuphashvili.

Šiais metais Lietuvoje bus minima daug valstybei svarbių datų, kurioms sudarytos ar sudaromos vyriausybinės komisijos. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ pirmininko dr. Arvydo Anušausko, S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio, Klaipėdos sukilimo ir Vilniaus geto atminimo minėjimai yra svarbūs bei reikšmingi.

Kiekvienais metais mes linkę įvertinti tai, kas buvo. Ir mėginame pamatyti tai, kas bus. Šį kartą ne apie politiką, o kai ką daugiau. Gyvą atmintį. Ir Lietuvoje ta gyva istorinė atmintis reikalauja išskirtinio dėmesio.

Karalius mirė – tegyvuoja karalius! Būtent taip deklaratyviai monarchijose buvo paskelbiamas valdžios perėmimas. Perėmimas su visomis paveldėtomis problemomis ir valdžios teikiamomis galimybėmis. Su visais privalumais ir trūkumais. Neskirstant piliečių į raudonuosius ar žaliuosius. Bet, pasirodo, klasika įkandama ne visiems.

Atsiliepdamas į paskutinį filosofuojančio Mindaugo Kubiliaus („Kaip apsiginti nuo Rytų demonų įtakos“) tekstą, galiu tik pažymėti, kad kiekvienas filosofuojantis turi teisę būti šiek tiek iššaukiantisšiek tiek pasikėlęs, šiek tiek provokuojantis. Žodžiu, būti šiek tiek kitoks savyje ir savo tekstuose. Taip pat gali pasirinkti ir kerpės besimaitinančios medžio syvais poziciją - neturėdamas savo idėjų, išjuokti ar ironizuoti jam svetimas. Bet čia būtų paviršutiniškas įspūdis. Pakalbėkime apie idėjas.

© 2024 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user preferences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku