Tokios tarptautinės pratybos kaip „Audros smūgis 2023“ padeda NATO sąjungininkėms gerinti sąveiką. Šios pratybos rodo sąjungininkų įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir atgrasymui. Negalime pamiršti, kad grėsmės mūsų saugumui gali kilti ne tik iš oro ar sausumos. Turime būti pasiruošę ginti ir savo teritorinius vandenis, o tokios pratybos padeda sąjungininkų pajėgoms geriau suprasti aplinką, gerinti koordinavimą, pasirengimą ir bendrą NATO gebėjimą greitai veikti krizės atveju.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose pradėta eksponuoti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracija – vienas iš atraminių šiuolaikinės Lietuvos valstybės dokumentų. Pristatant dokumentą buvo pabrėžiama, kad šiandieniniame kontekste jis įgyja ne tik valstybinę, bet ir geopolitinę bei tarptautinę svarbą.

„Tiek Lenkija, tiek Lietuva vertina Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę Vakarų saugumui ir demokratinėms vertybėms, tarpusavio pasitikėjimu paremtos tarptautinės sistemos stabilumui“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas po to, kai šiandien Varšuvoje susitiko su Lenkijos krašto apsaugos ministru M. Błaszczak.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės įveikė paskutinįjį etapą – bendru keturių ministrų susitarimu pritarta iniciatyvai, formuojančiai gynybos ir saugumo pramonės bei inovacijų poreikius mūsų šalyje. Ši Ekonomikos ir inovacijų ministerijos  iniciatyva reikšmingai prisidės prie galimybės išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą, kurio svarba itin išaugo Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.  

Jungtinėse Amerikos Valstijose besilankantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) direktoriumi Jamesu Hurschu. Ministras su juo aptarė pagrindinius Lietuvos gynybos įsigijimus iš JAV ir išgirdo svarbų pažadą – DSCA pasistengs padaryti viską, kad įsigijimų pristatymas Lietuvai nevėluotų.

Esame istorinių laikų liudininkai. Šie laikai reikalauja, kad būtume pasiryžę veikti atitinkamai. NATO keičia savo laikyseną į modernią priešakinę gynybą – sąjungininkai yra pasiryžę ginti kiekvieną NATO centimetrą. Esu tikras, kad Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas bus sėkmingas, jis tikrai gali tapti istoriniu.

Šalies ekonomikos vystymosi raida ir geopolitinės aplinkybės vis dažniau verčia mus sugrįžti prie diskusijos, kokia gynybos pramonė mums reikalinga. Sunku ginčytis su argumentu, kad orientuojantis vien į vietinius užsakymus, Lietuvos gynybos pramonė neišsilaikys ir mūsų nacionalinio saugumo neužtikrins. Bet tai nereiškia, kad ši kryptis nereikalauja peržiūros, kiekvieną dieną ieškome tinkamiausių sprendimų.

Praėjusiais metais NATO sąjungininkai susitarė stiprinti kibernetinę gynybą. Tikimės, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje bus priimti svarbūs sprendimai dėl kibernetinio saugumo. NATO partnerystė su Ukraina, panašiai mąstančiomis Azijos ir Ramiojo vandenyno šalimis ir kitais partneriais yra labai svarbi mūsų visų kibernetinio saugumo užtikrinimui.

© 2024 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.
Save
Cookies user preferences
We use cookies to ensure you to get the best experience on our website. If you decline the use of cookies, this website may not function as expected.
Accept all
Decline all
Skaityti daugiau
Statistiniai
Google Analytics
Sutinku