Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas birželio 15 d. Briuselyje susitiko su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu ir pasidžiaugė sklandžiu naujos kartos 155 mm savaeigių ratinių haubicų „Caesar Mark II“ vystymu.
Lietuva kartu su Jungtine Karalyste, Norvegija, Nyderlandais, Danija, Švedija ir Islandija perka Ukrainai oro gynybos pajėgumų už 107,5 mln. eurų. Lietuvos įnašas – 6 mln. eurų.
Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) gynybos ministrai sutarė dėl šių pajėgų ateities vizijos, kuri numato bendradarbiavimo stiprinimą, saugumo ir gynybos didinimą, atgrasymą nuo piktavališkos veiklos ir agresijos.
Tokios tarptautinės pratybos kaip „Audros smūgis 2023“ padeda NATO sąjungininkėms gerinti sąveiką. Šios pratybos rodo sąjungininkų įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir atgrasymui. Negalime pamiršti, kad grėsmės mūsų saugumui gali kilti ne tik iš oro ar sausumos. Turime būti pasiruošę ginti ir savo teritorinius vandenis, o tokios pratybos padeda sąjungininkų pajėgoms geriau suprasti aplinką, gerinti koordinavimą, pasirengimą ir bendrą NATO gebėjimą greitai veikti krizės atveju.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namuose pradėta eksponuoti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracija – vienas iš atraminių šiuolaikinės Lietuvos valstybės dokumentų. Pristatant dokumentą buvo pabrėžiama, kad šiandieniniame kontekste jis įgyja ne tik valstybinę, bet ir geopolitinę bei tarptautinę svarbą.
„Tiek Lenkija, tiek Lietuva vertina Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę Vakarų saugumui ir demokratinėms vertybėms, tarpusavio pasitikėjimu paremtos tarptautinės sistemos stabilumui“, – sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas po to, kai šiandien Varšuvoje susitiko su Lenkijos krašto apsaugos ministru M. Błaszczak.
Lietuvos suteikta karinė parama Ukrainai netrukus pasieks 465 mln. eurų.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės įveikė paskutinįjį etapą – bendru keturių ministrų susitarimu pritarta iniciatyvai, formuojančiai gynybos ir saugumo pramonės bei inovacijų poreikius mūsų šalyje. Ši Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva reikšmingai prisidės prie galimybės išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą, kurio svarba itin išaugo Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.
Gegužės 22 d. A. Anušauskas dalyvavo Šiaurės šalių grupės gynybos ministrų susitikime Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Ministrai diskutavo apie dabartinę regioninę saugumo situaciją, grėsmių ir iššūkių Šiaurės Rytų Europos saugumui suvokimą, paramą Ukrainai.
Baltijos šalių gynybos ministrai sutarė padidinti priimančiosios šalies išlaidas sąjungininkų, vykdančių NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse, priėmimui.
Gegužės 12 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys Kovinio rengimo centre Vokietijoje lanko Lietuvos kariuomenės instruktorius, dalyvaujančius Europos Sąjungos karinės pagalbos misijoje Ukrainai („EUMAM Ukraine“).
Jungtinėse Amerikos Valstijose besilankantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūros (DSCA) direktoriumi Jamesu Hurschu. Ministras su juo aptarė pagrindinius Lietuvos gynybos įsigijimus iš JAV ir išgirdo svarbų pažadą – DSCA pasistengs padaryti viską, kad įsigijimų pristatymas Lietuvai nevėluotų.
Esame istorinių laikų liudininkai. Šie laikai reikalauja, kad būtume pasiryžę veikti atitinkamai. NATO keičia savo laikyseną į modernią priešakinę gynybą – sąjungininkai yra pasiryžę ginti kiekvieną NATO centimetrą. Esu tikras, kad Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas bus sėkmingas, jis tikrai gali tapti istoriniu.
Krašto apsaugos ministras lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur trečiadienį susitiko su JAV gynybos departamento sekretoriumi laivynui Carlosu Del Toro ir oro pajėgų sekretoriumi Franku Kendallu.
Krašto apsaugos ministras, dalyvaudamas Bukarešto devyneto (B9) formato gynybos ministrų susitikime Varšuvoje pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje liepą turi būti pasiekta apčiuopiamų rezultatų įgyvendinant Aljanso priešakinę gynybą, o Centrinės ir Rytų Europos šalys turi siekti to išvien.
Vilniuje trečią kartą vyksta tarptautis gynybos technologijų renginys „Baltic Miltech Summit 2023“.
Šalies ekonomikos vystymosi raida ir geopolitinės aplinkybės vis dažniau verčia mus sugrįžti prie diskusijos, kokia gynybos pramonė mums reikalinga. Sunku ginčytis su argumentu, kad orientuojantis vien į vietinius užsakymus, Lietuvos gynybos pramonė neišsilaikys ir mūsų nacionalinio saugumo neužtikrins. Bet tai nereiškia, kad ši kryptis nereikalauja peržiūros, kiekvieną dieną ieškome tinkamiausių sprendimų.
Krašto apsaugos ministras dalyvavo Vokietijoje vykusiame „Ramšteino formato“ susitikime, suburiančiame karinę paramą Ukrainai teikiančių šalių gynybos ministrus ir kariuomenių atstovus. Susitikimo metu Ukraina pristatė savo poreikius, o ją remiančios šalys aptarė tolesnes paramos galimybes.
Praėjusiais metais NATO sąjungininkai susitarė stiprinti kibernetinę gynybą. Tikimės, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje bus priimti svarbūs sprendimai dėl kibernetinio saugumo. NATO partnerystė su Ukraina, panašiai mąstančiomis Azijos ir Ramiojo vandenyno šalimis ir kitais partneriais yra labai svarbi mūsų visų kibernetinio saugumo užtikrinimui.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas balandžio 12-13 d. lankosi Rumunijos sostinėje Bukarešte.