Įstatymo pataisa už Lietuvos ribų gimusiems politinių kalinių ar tremtinių vaikams

 

A.Anušauskas siūlo papildyti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą nauja nuostata – tremtiniams būtų prilyginti ir tie, kurie gimė buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose, bet dėl administracinių ar kitų apribojimų negalėjo sugrįžti į Lietuvą.

Pasak A.Anušausko: „Šiuo metu tremtinių statusą turi 12 816 tremtinių vaikų, tačiau 503 šis statusas nesuteikiamas, nors jų tėvai negalėjo sugrįžti į Lietuvą. Pamirštama, kad 1954–1959 metais buvo taikomos papildomos priemonės, kurios apsunkino šių žmonių sugrįžimą“. Seimo narys tarp tokių priemonių įvardina: A.Sniečkaus 1956 m. lapkričio 16 d. prašymą SSKP CK uždrausti apsigyventi Lietuvoje ir gretimose teritorijose „teistiems už kontrrevoliucinius nusikaltimus“, 1957 m. sausio 14 d. SSRS MVD sprendimą Kauną paskelbti „miestu su ypatingu pasų režimu“, kuriame draudžiama gyventi kalintiems pagal Sovietų Rusijos 58 str.; 1957 m. sausio 21 d. J.Paleckio įsaką, kuriuo taikyti papildomi draudimai sugrįžti, asmenų neįrašant į jokias buvusių kalinių ar tremtinių bylas. Pasak A.Anušausko, kuris pats tyrė sovietinio teroro padarinius, „Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo tremtinių bylų nagrinėjimo komisija darė viską, kad lietuviai iš tremties būtų paleidžiami lėčiausiai (kol 1958 m. jie sudarė trečdalį visų Sovietų Sąjungoje tremtyje likusių asmenų). 1958 m. lietuviams leisti gyventi Lietuvoje galėjo leisti tik marionetinė LSSSR Ministrų Taryba, kurios leidimą buvę tremtiniai ar politiniai kaliniai sunkiai begalėjo gauti“.

Šiuo metu nukentėjusių asmenų pensiją gauna daugiau kaip 30 tūkst. buvusių tremtinių ar politinių kalinių ir jų skaičius kiekvienais metais mažėja.

Lietuvių tremtinių vaikai gimę Igarkoje

© Kauno IX forto muziejus (Lietuvių tremtinių vaikai gimę Igarkoje. Nežinomas autorius)

© 2018 Arvydas Anušauskas. Visos teisės saugomos.