Lukiškių kalėjimas lieka be kalinių. Daugiausia jame kalėjo ne 2000 kalinių (pastaba žurnalistams ir šiaip komentatoriams), 1945 m. vasario 1 d. į jį buvo sukišta 8786 kaliniai. Istorinės kalėjimo dalys yra saugomos kaip paveldas, tad į klausimą „ką daryti?“ atsakymas paprastas (su prielaida – kad nebus niekam dovanojamas per Turto banką):
1. Steigti VĮ „Lukiškės“, kurioje akcijas valdytų valstybė. Puikus turistinis objektas. Retas, matęs visas epochas: carinę Rusiją, okupacijas, Lenkijos ir Lietuvos Respublikas. Jame kalėjo ir labai garsūs kaliniai. Jeigu kam reikia pavyzdžio – pasižiūrėkite Stassi kalėjimą Potsdame (Vokietija).
2. Tai nepaprastai autentiška filmavimo aikštelė. Tiks visiems kriminaliniams filmams, visų epochų. Tokie filmai dažnai sukami ir filmavimams puiki natūra.
3. Nieko nereikia daryti. Nebent kryžius ant cerkvės galite sugrąžinti. Palikite visą autentiškumą ir tai neužilgo atsipirks. Net su minimalia informacija vien turistų ir šiaip lankytojų per metus greitai galės pritraukti iki 100 tūkst. Paimkite 5 eurų bilietuką ir valstybės biudžetas pildysis. Pridėkite dar filmavimų teisių pardavimus šiame kalėjime, kuris puikiai galės suvaidinti ir Butyrkas, ir Kresty, ir kokį nacių ar sovietinį kalėjimą. Tad jei kas norės panaudai tokio objekto, tai rengiantys konkurso sąlygas turės suprasti, kad kaip turistinis objektas jis galės pats save išsilaikyti ir valstybės biudžetą galės kasmet papildyti mažiausiai keliais šimtais tūkstančių. Likusi teritorijos dalis su neautentiškais pastatais, nugriovus dalį neautentiškos tvoros, turi būti laisvai prieinama miestiečiams.
Keletas istorijos faktų apie Lukiškių kalėjimą:
1. Nuotraukoje matomoje aikštėje vietoje eglutės 1915 m.buvo kartuvės. „Evakuojant kalėjimą naktimis buvo kariami nubausti mirties bausme: Liepojos komendantas, Liepojos prokuroras, rusų herojus Kuzma Kriučkovas, lietuvis Manelis iš Šeštokų ir kt. Kalėjimo kieme išrikiavo likusius tris tūkstančiis kalinių, „uždėjo pančius ant rankų poromis" ir sugrūdo į gyvulinius vagonus...". Fragmentas iš knygos. „Prezidento žvalgas: du gyvenimai", p. 20–21.
2. 1941 m.kalėjimo talpumas „padidintas" nuo 675 iki 2300 kalinių. Daugiausia kalinta 1941 m.birželio 1 d. – 1587 kaliniai. Iš kurių birželio 22 d. išvežta į Rusiją (Gorkio arba N.Novgorodo kalėjimą) apie 600 kalinių, likusieji išsilaisvino geležinkelio stotyje geležinkelininkams atkabinus dalį vagonų.
3. Prasidėjus naujai sovietinei okupacijai Lukiškių kalėjimo talpumas „padidintas" iki 3250. Tačiau 1945 m. vasario 1. kalėjo net 8786 kaliniai. Lietuviai ir lenkai. Žr. knygoje. „Teroras 1940–1958 m.", p. 215.
4.Lukiškių kalėjimo ligoninėje 1957 m. spalio 12 – lapkričio 10 d. kalintas ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
