„Suomijos ir Švedijos narystė NATO reikšmingai sustiprins Aljansą ir prisidės prie Baltijos jūros regiono saugumo ir stabilumo. Kartu tai aiški žinia Rusijai, kad šalys rimtai vertina Rusijos karinę grėsmę regione, o NATO yra vienintelis ir patikimas kolektyvinės gynybos Aljansas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
LR Seimas liepos 20 d. ratifikavo Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO, po to kai dekretą dėl Aljanso sutarties protokolų ratifikavimo pateikė LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimą turi visų NATO priklausančių šalių parlamentai.
Pasak ministro A. Anušausko, Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO yra itin svarbus Lietuvai tiek dėl atgrasymo, tiek dėl gynybos. Bendradarbiavimas su šiomis šalimis bus glaudesnis, o bendros pratybos – platesnės.
„Daugiau NATO regione – didesnis Lietuvos saugumas. Suomijos ir Švedijos narystė sustiprins atgrasymą Baltijos jūros regione taikos ir krizės metu“, – teigia A. Anušauskas.
Suomija ir Švedija turi išplėtotus karinius pajėgumus, o Baltijos jūros regioną ypatingai sustiprins šių šalių oro ir jūros pajėgos. A. Anušauskas neabejoja, kad Suomijos ir Švedijos kariuomenės turės didelę įtaką regiono stabilumo užtikrinimui.
„Tokių stiprių kariuomenių įsitraukimas į kolektyvinę gynybą reikšmingai prisidės prie regiono gynybos, o kartu ir Baltijos šalių ir Lietuvos saugumo“, – sako ministras.
Nuo 1994 metų NATO šalimis partnerėmis buvusios Suomija ir Švedija oficialias paraiškas prisijungti prie NATO pateikė šių metų gegužės 18-ąją, reaguodamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Birželį Madride vykusio NATO viršūnių susitikimo metu abi valstybės oficialiai pakviestos tapti Aljanso narėmis.
