Spalio 5 d. atidarytos didžiosios pėstininkų kovos mašinų remonto dirbtuvės „Vilkas“ Rukloje. Dirbtuvių atidaryme dalyvavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas plk. A. Dzidzevičius, kiti Vyriausybės, ministerijos ir kariuomenės atstovai.
„Šiandien atidaromos dirbtuvės yra itin svarbus kariuomenės aprūpinimo elementas. Svarbu ne tik tai, kad mes patys stipriname savo kariuomenę, perkame naują ginkluotę, įrangą, pasitikime savo partneriais, kurie yra nusiteikę stiprinti ir plėsti savo veiklą čia, o Rukla mūsų gynybos žemėlapyje yra labai svarbus ir visiems žinomas taškas. Taip pat labai svarbu, kad visa tai, kas padeda mūsų kariuomenei veikti sklandžiai kaip laikrodis, visa tai, kas užtikrina, kad tai, ką mes įsigyjame, tai ką mes turime, veikia ar, esant reikalui, veiks kaip laikrodis“, – didžiųjų remonto dirbtuvių svarbą pabrėžė Ministrė Pirmininkė ir pasidžiaugė baigtu projektu.
Atidarytos remonto dirbtuvės – didžiausios Baltijos šalyse (~4,5 tūkst. kv. m). Jos atveria naujas galimybes karinės technikos priežiūrai bei remontui. Dirbtuvėse – 22 remonto vietos, iš kurių 8 – šarvuotai ratinei technikai PKM „Vilkas“, 6 – sunkvežimiams, 4 – vikšrinei technikai ir 4 – visureigiams. Didžiosios remonto dirbtuvės pasiruošusios prižiūrėti ir remontuoti visus LK naudojamos karinės technikos tipus.
„Spartindami naujus kovinės technikos įsigijimus, turime pasirūpinti ir modernia tokios technikos priežiūros bei aptarnavimo sistema. Šios dirbtuvės yra kompleksiško požiūrio į technikos remontą ir aptarnavimą pavyzdys. Tokios galimybės – po vienu stogu susitvarkyti Lietuvos kariuomenės turimą techniką – lygiai taip pat prisideda prie Lietuvos kariuomenės stiprinimo kaip ir pėstininkų kovos mašinų ar kitos gynybinius šalies pajėgumus stiprinančios karinės technikos įsigijimai. Siekiame, kad Lietuvos kariuomenė tokių dirbtuvių turėtų ne vienerias, o kelias“, – sveikindamas dirbtuvių atidarymo dalyvius sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Dirbtuvėse įdiegtos modernios sistemos, kurios leidžia greitai ir kokybiškai atlikti alyvų, tepalų ir specialių skysčių keitimo darbus. Sandėlyje įrengta unikali sistema su rezervuarais, skirtais tepalams ir aušinimo skysčiui tiesiogiai paduoti plieniniais vamzdžiais į transporto priemonę ir iš jos, taip dar labiau optimizuojant remonto procesą. Ši efektyvumo didinimo priemonė ne tik taupo laiką, bet ir užtikrina tinkamą apskaitą.
Naujosios dirbtuvės kompleksiškai sprendžia karinės technikos remonto poreikius – visi reikalingi darbai vyksta „po vienu stogu“, technikos priežiūros sistemos sujungtos į bendrą tinklą, taip užtikrinant tinkamą transporto priemonių eksploataciją. Dirbtuvėse galima atlikti nuo transporto plovimo, techninės apžiūros, dažymo iki sudėtingiausių metalo pjaustymo, lankstymo ir kt. darbų.
Šios dirbtuvės – Lietuvos kariuomenės techninio pajėgumo stiprinimo dalis. Siekiama, kad Lietuvos kariuomenė tokių dirbtuvių turėtų ne vienerias, o kelias.
„Pasikeitus saugumo situacijai regione, sparčiai vykdomi įsigyjamos ginkluotės ir technikos pristatymai. Tačiau tam, kad galėtume greitai ir efektyviai reaguoti į galimas grėsmes, reikia turėti ne tik galingų kovos mašinų, bet ir mokėti jas greitai susiremontuoti, ne tik naujausių ginklų, bet ir amunicijos, numatyti, kur laikome savo šaudmenis, ne tik poligonų plotų, bet ir sutvarkytų kelių, tinkamų mūsų kovinei technikai judėti. Todėl karinės infrastruktūros vystymas yra vienas svarbiausių mūsų gynybos architektūros dėmenų“, – atidarymo ceremonijoje pabrėžė A. Anušauskas.
Lietuvos gynybos finansavimas, įskaitant papildomus asignavimus pagal Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, šiemet siekia 2 mlrd. Eur ir sudaro 2,76 proc. BVP. Per trejus metus Lietuvos gynybos biudžetas išaugo dvigubai, o tai leido paspartinti ir Lietuvos kariuomenės modernizaciją, stiprinimą, infrastruktūros vystymą. Į Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą investuojama apie 10 proc. gynybos biudžeto ir ši dalis pastaraisiais metais auga.
Didėjantis gynybos biudžetas yra naudingas ir šalies ekonomikai, nes daugiau negu pusė krašto apsaugos sistemai skiriamo finansavimo, t.y. daugiau nei 60 proc., lieka Lietuvoje. Ypač didelė dalis gynybos išlaidų Lietuvoje lieka vystant infrastruktūrą – statant kareivines ir sandėlius, tiesiant kelius kariniuose poligonuose ir kariuomenės daliniuose, nes šiuos darbus atlieka Lietuvos įmonės.
Dirbtuves statė Lietuvos įmonė UAB „Jungtiniai projektai“, statybos baigtos š.m. liepos mėn., statybų darbų vertė 12 mln. EUR.
Nuotr.: KAM / vyr. srž. A. Čemerka