Lietuvos gynybos biudžeto augimas per pastaruosius trejus metus leido reikšmingai patobulinti sąjungininkų kariams suteikiamas gyvenimo ir tarnybos sąlygas. Priimančiosios šalies paramos (PŠP) išlaidos išaugo tris kartus: 2021-2023 m. jos siekia apie 410 mln. eurų.
PŠP – tai civilinė ir karinė pagalba, kurią taikos metu ar krizės atvejais suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms, atvykstančioms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms tranzitu per šalį.
Lietuvoje šios išlaidos apima investicijas į karinę infrastruktūrą – poligonus, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, kareivinių remontą, galutinio atvykimo aikšteles. Taip pat ir PŠP įrangos įsigijimą – lauko stovyklų įranga, poligonų ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės įranga, įvairus logistinis transportas. Kitos išlaidos yra skirtos NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse bei prekėms ir paslaugoms.
„Lietuva, būdama NATO nare, turi būti pasirengusi priimti sąjungininkų pajėgas ir suteikti visas joms reikalingas paslaugas: galimybes naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitas paslaugas. Vystant PŠP infrastruktūrą, siekiame sudaryti tinkamas sąlygas greitesniam, efektyvesniam bei patogesniam sąjungininkų dislokavimui Lietuvoje“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuva priimančiosios šalies poreikiams tenkinti kasmet skiria bent 5-10 proc. visų gynybos išlaidų. Per artimiausius penkerius metus šiai sričiai planuojama skirti daugiau kaip 1 mlrd. eurų.
Be to, pasikeitus geopolitinei situacijai Krašto apsaugos ministerija inicijavo įstatymų pakeitimus, leisiančius greičiau vystyti priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą. Priimtais įstatymų pakeitimais buvo supaprastintos ir pagreitintos privačios žemės sklypų, reikalingų krašto apsaugos tikslams, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, tais atvejais, kai reikia vykdyti skubius karinės infrastruktūros vystymo projektus, reikalingus sąjungininkų pajėgų aprūpinimui.
Priimti įstatymų pakeitimai padės užtikrinti sklandų NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje: jie sudaro sąlygas greičiau vystyti priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą, nes žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros truktų iki vienerių metų.
Lietuvoje yra nuolatos dislokuota ne mažiau nei 2 500 sąjungininkų karių, kurie treniruojasi ginti rytinę NATO sieną ir taip prisideda prie efektyvaus atgrasymo. Kritinę reikšmę atgrasymui ir gynybai turi strateginių Lietuvos sąjungininkių JAV ir Vokietijos karinis buvimas regione, tarptautinis NATO priešakinių pajėgų batalionas Rukloje, todėl Lietuva deda visapusiškas pastangas, siekdama tęstinio ir ilgalaikio šių valstybių karinių pajėgumų dislokavimo.
Vokietija yra įsipareigojusi artimiausiais metais dislokuoti Lietuvoje brigados dydžio pajėgas nuolatiniam buvimui. Lietuva vertina šį istorinį sprendimą bei deda visas pastangas, kad galėtų priimti brigadą kuo greičiau. Pasak ministro A. Anušausko, didžioji Vokietijos brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota jau 2026 metais, o dalis vokiečių karių atvyks į Lietuvą su šeimomis. Vokiečių brigados mokymams ir treniravimuisi bus panaudoti Rukloje ir Rūdninkuose esantys poligonai.
KAM / št. srž. A. Čemerkos nuotr.