Aušra Kudirkaitė
Seimo nario Arvydo Anušausko patarėja
Kiek daugiau nei prieš savaitę buvo pristatytas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2020 m. Šiame vertinime Kinija paminėta apie 40 kartų. Žiniasklaidoje garsiai publikuota, kad didžiausius iššūkius šalies nacionaliniam saugumui kelia Rusija ir Kinija. Žiniasklaidoje dar 2019 metais Kinija grėsmių vertinime buvo pristatoma kaip naujiena – būk tai pieš metus visuomenei Kinijos šnipinėjimo „darbelius“ žvalgybos tarnybos įvardijo pirmą kartą. Bet ar tikrai? Ir kodėl šiemet Kinijos ambasada atmeta „mestus kaltinimus“?
„Kinija gerbia visų šalių suverenumą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą ir nesikiša į kitų šalių vidaus reikalus“ – ar įtikinamas toks Kinijos ambasados teiginys? O jei asmuo nepatiklus ir mėgsta (per)tikrinti informaciją? Tuomet siūlau skaityti toliau.
Pradžiai žvilgtelėkime į Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, paskelbtą dar 2018 m., Kiniją rasime? Taip. „2017 m. kibernetinėje erdvėje nustatyta aktyvi priešiška veikla, nukreipta prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių. Dalis šio kibernetinio aktyvumo siejama su nevalstybinėmis programišių grupuotėmis, Kinija...“
Bet štai šiemet Liaudies Respublikos komentaras – oficialus ir rimtas pareiškimas apie tai, kokia rimta, ir, siūloma manyti, geranoriška tatai šalis. „Kinija yra ištikima kibernetinio saugumo gynėja“ – galima pagalvoti, kad toks Ambasadoriaus komentaras yra šabloninis ir lengvai pritaikomas kituose kontekstuose. Jei dar nepritaikytas.... Turbūt panašiai Kinija galėtų atsakyti Latvijai, Estijai, Norvegijai ar net Jungtinėms Amerikos Valstijos (be abejo, visų kitų šalių suminėti nesiimkime).
Šį savaitgalį vyks Miuncheno saugumo konferencija. Jau paviešinta 2020 ataskaita. Joje rasime nemažai įžvalgų apie Kiniją. Tarp kita ko rašoma, kad vis daugiau Vakarų valstybių atkreipia kritišką dėmesį į Kinijos grėsmes. O Kinijos oficiali retorika – kontrastinga: apie tai, kokia šalis yra taiki ir nesiekianti hegemonijos ar įtakos. Kinija besikeičiančiame pasaulyje juk yra patikimumo ir stabilumo šaltinis – taip pasauliui neseniai skelbė Le Yucheng, Kinijos Užsienio reikalų viceministras.
Beje, Estijos žvalgybos jau taip pat paskelbė savo ataskaitą „Tarptautinis saugumas ir Estija“. Joje Kinija minima dvigubai daugiau (daugiau nei 80) kartų, nei 2019 metų Estijos žvalgybų ataskaitoje ir, jau minėtame, 2020 m. Lietuvos žvalgybų paskelbtame vertinime. Rašoma, kad vis daugiau ir daugiau dėmesio reikia skirti Kinijos veikimui. Net 9 šiuometinės Estijos žvalgybų ataskaitos puslapiai, iš 80-ties, skiriama būtent valstybei iš K raidės. Ataskaita viešai prieinama anglų kaba, tad plačiau susipažinti gali visi norintys.
Norvegijos žvalgybos pirmadienį pristatė neįslaptintą grėsmių Norvegijai vertinimą „Fokus 2020“. Kinija ir Rusija šiuo metu yra didžiausios grėsmės Norvegijai. Įdomumo dėlei: Kinija čia minima 160 kartų, taigi dar dvigubai daugiau.
JAV nacionalinis kontržvalgybos ir saugumo centras paskelbė 2020–2022 m. nacionalinę kontržvalgybos strategiją. Nenustebome, čia rašoma, kad Kinija tampa vis galingesnė, ir kelia grėsmes ne tik technologijų, intelektinės nuosavybės, bet ir ekonominiam beigi kariniam JAV pranašumui.
Latvija žvalgybų informacija dalinasi paprastai pavasarį, tačiau pažvelkime į praeitų metų ataskaitą. Čia rasime ir Lietuvos gyventojams tinkamus patarimus kaip išvengti kibernetinių grėsmių. Lankydamiesi už ES ir (arba) NATO valstybių narių ribų, ypač Rusijoje, Kinijoje ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse:
- nesinaudokite darbo ar asmeniu el. paštu, neprisijunkite prie savo „Google“ paskyrų (Gmail, Youtube), socialinių medijų ar internetinės bankininkystės;
- neprisijunkite prie „Wi-Fi“ tinklų viešose vietose, viešbučiuose ar valstybinėse institucijose;
- nenaudokite darbo ar asmeninių mobiliųjų telefonų, kompiuterių arba laikmenų ir, jei įmanoma, naudokitės išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis ir telefonais, kurių vėliau nenaudosite;
- Nenaudokite duomenų laikmenų ar elektroninių prietaisų, jei juos gavote dovanų šiose šalyse.
Jei norite daugiau patarimų apie kibernetinį saugumą, pasidomėkite Lietuvos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro veikla ir rekomendacijomis. Išvadas pasidarykime patys. Tik nepamirškime, kad kiekvienas iš mūsų, visų pirma, yra atsakingas už savo ir aplinkinių (duomenų) saugumą.