Nuo penktadienio Seime posėdžiausiantys NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesijos dalyviai, be kitų dokumentų, gaus ir parlamentaro istoriko Arvydo Anušausko brošiūrą „Istorijos pamokos: 1940 metų tylioji okupacija“.
Pasak A. Anušausko, leidinį, remdamasis savo ankstesniais darbais, jis sudarė paprašytas Seimo valdybos. “Brošiūroje analizuojamos tik trys 1940 metų Lietuvos okupacijos savaitės – nuo gegužės 24-osios iki birželio 15-osios. Kalbama apie patį okupacijos organizavimą, karinį diplomatinį spaudimą, kariuomenės sutelkimą prie Lietuvos sienų”, - portalui lzinios.lt sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys. Leidinį jis teigė užbaigęs aliuzija į Ukrainos įvykius. “Remdamasis istorija pabrėžiau, kad tarptautinių sutarčių neigimas atveda prie okupacijų, didelių tarptautinių konfliktų. Manau, kad ir Ukrainos atveju tik laikantis tarptautinių sutarčių galima išeiti iš krizės”, - sakė istorikas. A. Anušauskas priminė pats ankstesnėje Seimo kadencijoje buvęs NATO PA delegacijos narys. Pasak jo, tokiuose renginiuose į sesijas atvykstantiems užsienio politikams dažnai įteikiami leidiniai, primenantys priimančios šalies istorinius įvykius.
Leidinį lietuvių, anglų, prancūzų ir rusų kalbomis išleido Seimo kanceliarija.
Į NATO PA sesiją laukiama atvykstant per 600 dalyvių – parlamentarų iš 28 NATO valstybių narių, NATO PA asocijuotų narių, regioninių partnerių, delegacijų iš Europos Parlamento, įvairių tarptautinių organizacijų atstovų. Pirmąją sesijos dieną vyks NATO PA plenarinis posėdis, kuriame kalbės NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, NATO PA pirmininkas Hughas Bayley'is, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus, kiti politikai.
1939 m. dviejų Europos agresorių – Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino „vestuvių“ kraitis – Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis (Molotovo–Ribentropo paktas) bei 1939 m. rugsėjo 28 d. Sovietų Sąjungos ir Vokietijos draugystės ir sienų nustatymo sutartis, lydima slaptųjų protokolų, nulėmė Rytų Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, patekusios į Sovietų Sąjungos įtakos zoną, likimą.
Prisidengdama 1940 m. gegužės 25 d. nota dėl tariamo sovietinių raudonarmiečių grobimo, Sovietų Sąjunga atvirai didino spaudimą Lietuvai, pasienyje telkė karines pajėgas. 1940 m. birželio 14 d. 23 val. 50 min. Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui buvo įteiktas sovietų ultimatumas, kuris reikalavo išduoti teismui vidaus reikalų ministrą Kazimierą Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį, kaip tariamų provokacijų prieš Raudonosios armijos įgulas kaltininkus. Taip pat reikalauta sudaryti naują, Maskvai priimtiną vyriausybę, įsileisti į Lietuvos teritoriją neribotą sovietų armijos kontingentą ir dislokuoti ją svarbiausiuose Lietuvos centruose. Tai reiškė Lietuvos okupaciją. Pagal tarptautinę praktiką įprastinis ultimatumo terminas yra 48 valandos, šio ultimatumo reikalavimai turėjo būti įgyvendinti iki birželio 15 d. 10 valandos ( 9 val. Lietuvos laiku). Ultimatumu buvo laužomos iki to laiko sudarytos sutartys su SSRS, galiausiai sulaužytas ir paties ultimatumo įgyvendinimo terminas – jau birželio 15 d. naktį SSRS pradėjo agresiją prieš Lietuvą. Į paskutinį posėdį Prezidentūroje susirinkusi Lietuvos Vyriausybė priėmė sovietų ultimatumą, o birželio 15-ąją sovietų kariuomenė užėmė visą kraštą. Prasidėjo Lietuvos okupacija.