Rusijos agresija prieš Ukrainą ir blogėjanti regiono saugumo situacija lemia, kad Lietuva gynybai skiria daugiau lėšų, o gynybos įsigijimai darosi vis solidesni.
Per trejus metus gynybos biudžetas išaugo beveik dvigubai ir 2023 m. viršija 2,5 proc. nuo BVP lygį. Tai leidžia paspartinti Lietuvos kariuomenei svarbios ginkluotės įsigijimus. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra stipresnė nei bet kada ir turi didelių tikslų – vienas jų yra divizijos formavimas.
Lietuva stiprina savo gynybinius pajėgumus ir perka šalies gynybai ir saugumui itin reikšmingą karinę įrangą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva mokosi iš Ukrainos ir supranta, kad grėsmės – nelaukia.
„Svarbu yra ne vien asignavimai, bet ir tai, kad jie virstų realiais pajėgumais. Ukraina išmokė, kad grėsmės nelaukia, kol pereisime biurokratines procedūras, išspręsime užsitęsusius viešųjų pirkimų ir statybų klausimus. Todėl krašto apsaugos sistema perėjo į visai kitokį darbo režimą. Dėl to ir rezultatai tapo apčiuopiami: daugiau ginkluotės, daugiau sąjungininkų, daugiau gynybai pasirengusių piliečių“, – pabrėžė ministras A. Anušauskas.
Pasak ministro, buvo paankstinti kritiškai svarbios ginkluotės, amunicijos įsigijimai.
„Daug naujos ginkluotės Lietuvą turėtų pasiekti per 2023–2024 m. Taip pat užbaigėme anksčiau pradėtus svarbius ginkluotės ir technikos įsigijimo projektus: haubicų modernizavimo, aerodromų radarų, NASAMS priešlėktuvinės gynybos sistemų, naktinio matymo prietaisų ir kitokios Lietuvos kovinę galią stiprinančios įrangos“, – kalbėjo ministras.
Lietuva ginkluotės ir sistemų modernizacijai skiria trečdalį viso gynybos biudžeto. 2023 metais modernizacijai suplanuota skirti 750 mln. eurų.
Vienas didžiausių ir naujausių Lietuvos pirkinių – Ukrainoje puikiai veikiančios ir priešą bauginančios JAV sukurtos reaktyvinės artilerijos sistemos HIMARS. Pernai lapkritį JAV Valstybės departamentas priėmė sprendimą ir buvo duotas leidimas Lietuvos Vyriausybei parduoti šią įrangą.
HIMARS sistemas perka ne tik Lietuva, bet ir kitos dvi Baltijos šalys. O tai smarkiai didina viso regiono saugumą. Pirmieji HIMARS pristatymai numatyti 2025 metais. Perkama artilerijos raketų sistema yra suderinama su kitomis Lietuvos kariuomenės naudojamomis technologijomis.
Dar vienas svarbus Lietuvos pirkinys, skirtas didinti mūsų gynybinius pajėgumus, yra savaeigės 155 mm haubicos „Caesar Mk2“. Šios haubicos yra itin mobilios, daugiafunkcinės ir atitinka operacinius reikalavimus, nepriklausomai nuo konflikto lygio, operacijos vietos ar dalyvaujančių pajėgų pobūdžio. Haubicų pristatymas Lietuvos kariuomenei yra numatytas 2027 metai.
Itin reikalingas pirkinys Lietuvos kariuomenei yra ir šarvuotieji visureigiai. Dar 2019 metų lapkritį Lietuva pasirašė sutartį dėl pirmojo etapo amerikietiškų šarvuotų visureigių JLTV įsigijimo, kurie bus gauti jau iki šių metų pabaigos. 2022 m. spalį sutartis buvo papildyta padidinant perkamų mašinų skaičių. Iš viso Lietuva perka 500 visureigių. Bus perkami ne tik patys visureigiai, bet ir ginkluotė, ryšio, stebėjimo įranga, personalo rengimas, įrankiai, dvejų metų atsarginių dalių paketas.
Taip pat siekiama pasirašyti sutartį dėl papildomo, pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo. Sėkmingai įvykdžius projektą bendras Lietuvos kariuomenėje esantis „Boxer“ skaičius būtų daugiau nei 200 vienetų.
2020 metų lapkritį Lietuva taip pat pasirašė sutartį su JAV dėl keturių karinių sraigtasparnių „Black Hawk“ įsigijimo. Šie sraigtasparniai bus naudojami pėstininkų paramai iš oro teikti, greitai permesti nedidelius karinius vienetus, tai pat medicininei evakuacijai ir kitoms užduotims. Pirmuosius „Black Hawk“ Lietuva turėtų gauti kitų metų pabaigoje.
Savo ginkluotės arsenalą Lietuva pildo ir vidutinio nuotolio prieštankinėmis sistemomis „Javelin“ bei kita svarbia ginkluote.
HIMARS sistema, Lockheed Martin nuotrauka