Šis komentaras pirmą kartą publikuotas Arvydo Anušausko „Facebook“ paskyroje:
„AirBaltic“ valdyba patvirtino oro linijų bendrovės verslo planą ir planuoja pritraukti 225 mln. eurų laikino finansavimo likvidumui pagerinti. Bet kokiu atveju skrydžių į Vilnių sumažės, nes orlaivių parką taip pat mažins nuo 100 iki maždaug 40 orlaivių 2031 metais.
Dabartinės išaugusios aviacinio kuro kainos prisidėjo prie anksčiau kilusių finansinių problemų. „AirBaltic“ skola yra virš milijardo eurų šiuo metu, didžioji dalis jos yra orlaiviai ir 400 mln. yra tiesiog skola, kuri yra reikalinga įvairių trumpalaikių operacijų finansavimui. Tam buvo išleistos obligacijos už 400 mln. Eur už net 14,5 proc. palūkanas. COVID-19 metu buvo įlieta daugiau nei 295 mln. eurų, tačiau vyriausybė pagal ES taisykles gali subsidiją teikti tik kartą per dešimtmetį. Viskas tam, kad būtų išvengta „rinkos iškraipymo ir apsaugota sąžininga oro linijų konkurencija“. Na, bet kol kas dėl Lietuvos rinkos besipešančių aviacijos kompanijų skaičius neauga. „AirBaltic“ reikalingas strateginis investuotojas.
„Lufthansa“ įsigijo 10 % akcijų paketą. Tačiau tai automatiškai nepadidina skrydžių į ir iš Vilniaus per kitais metais būsiantį Lietuvos pirmininkavimą ES. Ar iš vis ką nors galvoja dabartinė vyriausybė apie Vilniaus ir Kauno pasiekiamumo didinimą? Mūsų susisiekimo ministras kalbėjo, kad nereikia panikuoti, nes bendrovė nekalba apie pokyčius Lietuvoje. Bet dabar jau kalba.
Susisiekimo ministras pranešė, kad Lietuva rengia planą tam atvejui, jei Latvijos aviakompanija „airBaltic“ sumažintų savo veiklos apimtis arba apskritai pasitrauktų iš šalies. Taigi, kur tas planas su konkrečiomis priemonėmis? Yra toks dėsnis, kai ministrai atostogauja, prireikia strateginių sprendimų. Tikiuosi, kad kol ministras atostogauja ministerijoje planas rengiamas ir kitą savaitę iš Prancūzijos sugrįžęs ministras jau galės pristatyti viešai priemones, kurios nuo kitų metų didintų Lietuvos pasiekiamumą.
