Aktualijos
You are here:
2022 m., prasidėjus Ukrainoje plataus masto Rusijos invazijai, Baltijos regiono šalyse kilo nerimas dėl Baltijos jūrą kertančios energetinės ir ryšių infrastruktūros saugumo. Pirmiausia visas dėmesys buvo sutelktas į Rusijos keliamas hibridinių atakų rizikas.
Jei galėčiau jau dabar atsakyti į antrą klausimo dalį, būtų daug paprasčiau. Bet sausio 20 d. Donaldas Trumpas, po inauguracijos ceremonijos, jau įsikurs Baltuosiuose rūmuose ir matysime kaip bei kaip greitai spręsis kai kurios problemos. Pirmiausia dėl „greičio“. Tarptautinės problemos „greitai“ nesispręs, bet išryškės Trumpo komandos priėjimas prie jų sprendimo. Jau vien pakvietimas į inauguraciją Italijos premjerės G. Meloni ir Argentinos prezidento J. Milei rodo ne tik į Meloni, kaip politinį sąjungininką Europoje, bet ir simpatijas beatodairiškiems Milei metodams.
Kol visi linksminasi, iš JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymų apie Grenlandiją, vėl paieškokime, ar yra (buvo) kažkokios priežastys, skatinusios tokius pareiškimus? Prisiminkime, kad Kinijos Poliarinio šilko kelio (PSR) iniciatyva buvo paskelbta 2017 m., o 2022 m. vasario mėn., likus kelioms dienoms iki Vladimiro Putino plataus masto invazijos į Ukrainą, Xi ir Putinas susitiko Pekine, kur, be kita ko, aptarė Poliarinio šilko kelio (PSR) plėtrą. Nors paskui nieko reikšmingo neįvyko, bet pačios Kinijos intencijos Arktyje išryškėjo.
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui kalbant apie JAV interesus sąjungininkų atžvilgiu, nuskambėjo ir tai, kad Panamos kanalas įvardintas kaip užvaldytas Kinijos, kas kenkia JAV interesams ir galbūt jį reiktų „susigrąžinti“. Kiek tame faktinės tiesos ir ar yra prielaidos tokiam pasisakymui?
Pavadinimas šiek tiek sutirština spalvas, bet kaip kitaip atkreipsi skaitytojo dėmesį? Štai mūsų žiniasklaida pompastiškai paskelbė, kad Lenkijos mokyklose įvedamas privalomas karinis mokymas, o Lietuvos Seimo NSGK pirmininkas jau paskelbė, kad „pasisakantis už tai, kad, panašiai kaip Lenkijoje, Lietuvos moksleiviai šaudyti būtų mokomi ne tris valandas, o visus mokslo metus“. Bet realybė visada yra kiek kitokia, kai prisiverti peržiūrėti lenkišką programą. Todėl, kol saviplakai rykštės dar nenulaužtos – keli faktai apie Lietuvos ir Lenkijos moksleiviams skirtų „gynybos“ kursų panašumus bei skirtumus.
Vien nuo kalbų apie Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo doktrinos atnaujinimą jau gali pasidaryti neramu. Bet vis tiek pasvarstykime.
Kaip finansuoti papildomus gynybos poreikius, jei noro gintis ir tos gynybos stiprinimo prioritetų yra daug, o pinigų nepakanka. Neužtenka nuolat kartoti maldelę, kad Rusijos Federacijos vykdoma karinė agresija prieš euroatlantinės orientacijos valstybę – Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Nors opozicinės frakcijos ir buvo kviečiamos bei dalyvavo pasitarimuose dėl papildomo finansavimo, tačiau jokių iniciatyvų (net Bankų solidarumo įnašas yra ne jų iniciatyva) nepagimdė.
Krašto apsaugos ministras susitikęs su Lietuvoje apsilankiusiu Graikijos gynybos ministru Nikolaos Dendias aptarė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją, NATO darbotvarkės klausimus. Itin daug dėmesio ministrai skyrė diskusijai apie oro gynybą.
Aikštėje šalia Krašto apsaugos ministerijos buvo iškilmingai iškelta Švedijos vėliava – taip pasveikinta mūsų Šiaurės kaimynė Švedija tapusi 32 –ąja NATO nare.
„Noriu padėkoti už nenutrūkstamą Jungtinių Amerikos Valstijų paramą saugumo ir gynybos srityje, nes tai padeda reikšmingai stiprinti Lietuvos saugumą ir jos gynybinius pajėgumas”, – sakė krašto apsaugos ministras, susitikęs su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu J. Austinu.