Šis komentaras pirmą kartą publikuotas Arvydo Anušausko „Facebook“ paskyroje:
Kadangi tiek daug informacijos apie Rusijos mėginimus vykdyti hibridines atakas, tai priminsiu kiek pastaraisiais keitėsi jų turinys. 2024 m. ES Taryba nustatė, kad Rusijos „hibridinės grėsmės“, už kurias Europos Sąjunga galės įvesti sankcijas, apima kenkimą rinkimų procesams ir demokratinėms institucijoms; grėsmes ekonominei veiklai ar ypatingos svarbos infrastruktūrai, už koordinuotą dezinformacijos naudojimą, kibernetines atakas ir „migrantų naudojimą kaip įrankį“.
Bet įvykiai keitė įvykius kur kas sparčiau ir arsenalas pasipildė padegimais, mėginimais sprogdinti ar padegti pašto siuntas lėktuvuose, mėginimais nužudyti Ukrainos rėmėjus. Nesikeičia ir tikslas sukelti šalyse politinę suirutę, atidėti NATO sprendimų priėmimą ir parodyti Vakarų bejėgiškumą bei susiskaldymą, mažinti Ukrainos rėmimą.
Kiekviena hibridinė ataka iš išorės yra psichologinis išbandymas žmonių santykiams – ar pradės tarpusavyje ieškoti priešų ar pradės dirbti kartu, ar stiprins gynybą savo atsparumu tokioms hibridinėms atakoms ar silpnins karių motyvaciją niekindami juos ir jų pasirengimą, ar…
Prieš tris mėnesius teko rašyti, kad realus, nepaskelbtas žvalgybinis karas ateityje tik stiprės ir hibridinės atakos NATO šalyse bus agresyvesnės. Dabar jau turime mėginimą Vokietijoje susprogdinti krovininius lėktuvus ir sąjungininkų įspėjimą dėl atakos po „svetima vėliava“ (perimtu ar surinktu iš nuolaužų ukrainiečių dronu).
Ne vienas užsienio ekspertas įspėjo rugpjūčio mėnesį būti pasirengus agresyviam hibridiniam išpuoliui. Ir tam gali būti pasirinktas lengvas, menkai apsaugotas ir prieinamas taikinys, kuris vis tiek sukeltų didelį politinį ažiotažą ir pasitikėjimo krizę. Todėl neužtenka kalbų, kad „institucijos ruošiasi“ – reikia papildomų iniciatyvų, kurios didintų hibridinių atakų vykdytojų kaštus ir aiškiai komunikuoti kokių veiksmų bus imtasi joms įvykus.
