Užregistruoti įstatymo pakeitimai dėl KGB dokumentų prieinamumo
Įstatyme turi būti aiškiai įtvirtintas principas, kad KGB ir kitų buvusios SSRS represinių, saugumo bei žvalgybos institucijų dokumentai (bylos) negali būti ribojami vien dėl jų kilmės ar vien dėl to, kad juose yra konkrečios saugotinos informacijos.
Jeigu reikia apsaugoti vieną prisipažinusio slapto KGB bendradarbio pavardę, turi būti apsaugotas būtent tas duomuo, o ne uždaryta visa byla. Istorinis dokumentas negali tapti neprieinamas vien todėl, kad jame yra viena įstatymų saugoma eilutė.
Savo nauju projektu siūlau įtvirtinti nuostatą, kad jeigu dokumente yra informacijos, kurios naudojimas pagal įstatymus turi būti ribojamas, dokumentų saugotojas turėtų uždengti, nuasmeninti ar kitu būdu apriboti tik konkrečią informaciją. Likusi dokumento dalis turėtų būti pateikiama susipažinti.
Tai ypač aktualu KGB dokumentams, kuriuose yra duomenų apie asmenis, po Nepriklausomybės atkūrimo nustatyta tvarka prisipažinusius slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Jei dauguma politikų mano, kad valstybė turi laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų dėl prisipažinusių asmenų apsaugos (aš asmeniškai manau, kad tos apsaugos trukmė neatitinka paslapčių įstatymo), tačiau asmens duomenų apsauga neturi virsti visos istorijos įslaptinimu. Šiuos dalykus būtina aiškiai atskirti.
