Šis komentaras pirmą kartą publikuotas Arvydo Anušausko „Facebook“ paskyroje:
Ukrainos smūgiai silpnina Rusijos logistiką, energetiką ir karo pramonę.
Rusijos FSB ir GRU siūlo saują dolerių už „informaciją“, kad ukrainiečių dronai paleidžiami iš Lietuvos. Kol ieško, Ukrainos dronai aplankė Omsko naftos perdirbimo gamyklą už 3000 km nuo Vilniaus ir 2500 km nuo fronto. Ir benzino gamybos pajėgumai rusijoje dar labiau sumažėjo.
Baltarusija tapo naująja Kremliaus degaline. Tačiau net ir išveždami į rusiją visą pagamintą benziną (iki šiol apie 2 mln. tonų keliaudavo per rusiją tranzitu į Vidurinės Azijos šalis), galės kompensuoti 5% poreikio, kai šalis agresorė neteko iki 25% benzino gamybos pajėgumų.
Ta proga rusijoje vyrauja neigimo stadija, kuri pasireiškia kaip gynybinė reakcija, leidžianti sumažinti emocinę perkrovą po trauminio įvykio, t.y. patirtos frustracijos benzino eilėse. Tik neigimas („to negali būti“, „jei trūksta benzino, tai kaltos eilės prie degalinių“, „viskas greitai susitvarkys“ ir t.t.) leidžia laikinai atsiriboti nuo realybės.
Bet Kryme jau neįmanoma pasitenkinti tik neigimu ar net pykčiu. Dėl dronų atakų atjungiamas elektros tiekimas, rezerviniai generatoriai gali kompensuoti elektros tiekimą tik būtiniausiems poreikiams. Dėl to pora milijonų Krymo gyventojų viešai neprotestuos, bet domino efektas jau prasidėjo – lūžta logistinės grandinės. Kremliaus strategai bus priversti leisti benzovežiams važiuoti per Kerčės tiltą, net ir rizikuodami pačiu tiltu. Pagaliau Kremliaus kariniuose planuose garantuotai yra punktas – jei būtų priversti trauktis iš Krymo – tiltas bus susprogdintas. Bet tokios situacijos dar teks palaukti.
