Per Lietuvą praūžusi gamtinė stichija išryškino problemą, kurios negalima išspręsti „apgailestavimu dėl lėtai šalinamų padarinių“
Lietuvoje jau yra įstatyme numatyti ekstremaliųjų situacijų valdymo planai, operacijų centrai, pratybos, būtinų priemonių atsargos ir pasirengimo vertinimas. Tačiau pastarosiomis dienomis pamatėme realiai ar laiku ir tinkamai reaguojama. Trūksta aiškaus tarpinio režimo, kuris leistų sustiprinti valstybės ir savivaldybių veiksmus dar iki tada, kai susidariusi padėtis formaliai atitinka ekstremaliosios situacijos kriterijus.
Kadangi VRM nieko nesiūlo, tai aš siūlau Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą papildyti padidintos parengties režimu. Jis būtų taikomas, kai dėl vieno ar kelių įvykių sutrinka arba kyla reali grėsmė, kad vienu metu sutriks kelios gyventojų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms būtinos paslaugos – pavyzdžiui, elektros energijos, vandens tiekimo, ryšių, šilumos ar transporto paslaugos. Galiojantis įstatymas jau nustato pareigą planuoti, rengti pratybas, kaupti būtinas priemones ir vertinti pasirengimą. Siūloma šiuos mechanizmus sujungti į aiškią ankstyvojo reagavimo grandinę.
T.y. jeigu įstatymas jau įpareigoja planuoti, kaupti atsargas, turėti operacijų centrus ir tikrinti pasirengimą, turime gebėti atsakyti, ar visa ši sistema realiai suveikia tada, kai vienu metu sutrinka kelios kritinės paslaugos. Negalime laukti, kol problema taps ekstremaliąja situacija. Reikia pradėti veikti tada, kai matome, kad keli sutrikimai kartu gali tapti grėsme žmonių būtiniausioms gyvenimo sąlygoms.
Esminė naujovė – vertinti ne tik kiekvieną sutrikimą atskirai, bet ir jų suminį poveikį. Elektros tiekimo sutrikimas pats savaime gali nesudaryti pagrindo skelbti ekstremaliąją situaciją. Tačiau jeigu kartu sutrinka ryšys, vandens tiekimas, šilumos tiekimas ir susisiekimas, jų bendras poveikis gyventojų saugumui gali būti daug didesnis negu kiekvieno sutrikimo atskirai.
Paskelbus padidintos parengties režimą, turėtų būti nedelsiant sušaukiamas operacijų centras, įvertinamas sutrikimų mastas ir prognozė, nustatomi labiausiai pažeidžiami gyventojai ir kritiniai objektai, patikrinamas materialinių ir žmogiškųjų išteklių pakankamumas, įskaitant rezervinio elektros energijos tiekimo, vandens, ryšių ir kitus pajėgumus.
Siūlau per šešis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo atlikti savivaldybių pasirengimo padidintos parengties režimui vertinimą. Tai leistų ne tik priimti naują teisinę nuostatą, bet ir praktiškai patikrinti, ar kaip savivaldybės veiktų, kai vienu metu sutriktų kelios gyventojams teikiamos kritinės paslaugos. Kol kas šį patikrinimą atliko gamta ir matome šį neišlaikytą egzaminą.
