Kiek daugiau nei vienas mėnuo, kai Donaldas Trumpas yra inauguruotas JAV prezidentu. Kiek daugiau nei vienas mėnuo, kuriuo vieni mėgaujasi, kiti – norėtų dalį „atmatyti“. „Šis karas Europai yra daug svarbesnis nei mums – mes turime didelį, gražų vandenyną kuris skiria“, „Bidenas niekada nesistengė (dėl taikos – aut. past.), Europa nesugebėjo atnešti taikos, o Zelenskis tikriausiai nori, kad „traukinys“ toliau važiuotų. Aš myliu Ukrainą, bet Zelenskis padarė baisų darbą, jo šalis sugriauta, o milijonai žuvo be reikalo ir taip tęsiasi…“ – tezės iš Baltųjų rūmų, ne iš Kremliaus.
Ką reikštų Donaldo Trumpo žadami įgyvendinti rinkiminiai pažadai, jei vis tik paskelbs 25 proc. muitus (10 proc. energetiniams resursams) sąjungininkei Kanadai ir Meksikai? Nors muitai atidėti mėnesiui, klausimas išlieka. Dėl 10 proc. papildomų muitų poreikio geopolitinei ir ideologinei priešininkei Kinijai – abejonių neturiu. Šioms trims šalims tenka 40 proc. JAV importo ir eksporto. Skelbiama, kad muitų didinimo eilėje bus JAV sąjungininkės iš Europos Sąjungos. Bet iš arčiau pasižiūrėkime, kokia padėtis yra ir kas gali būti artimiausiu metu.
2022 m., prasidėjus Ukrainoje plataus masto Rusijos invazijai, Baltijos regiono šalyse kilo nerimas dėl Baltijos jūrą kertančios energetinės ir ryšių infrastruktūros saugumo. Pirmiausia visas dėmesys buvo sutelktas į Rusijos keliamas hibridinių atakų rizikas.
Jei galėčiau jau dabar atsakyti į antrą klausimo dalį, būtų daug paprasčiau. Bet sausio 20 d. Donaldas Trumpas, po inauguracijos ceremonijos, jau įsikurs Baltuosiuose rūmuose ir matysime kaip bei kaip greitai spręsis kai kurios problemos. Pirmiausia dėl „greičio“. Tarptautinės problemos „greitai“ nesispręs, bet išryškės Trumpo komandos priėjimas prie jų sprendimo. Jau vien pakvietimas į inauguraciją Italijos premjerės G. Meloni ir Argentinos prezidento J. Milei rodo ne tik į Meloni, kaip politinį sąjungininką Europoje, bet ir simpatijas beatodairiškiems Milei metodams.
Kol visi linksminasi, iš JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymų apie Grenlandiją, vėl paieškokime, ar yra (buvo) kažkokios priežastys, skatinusios tokius pareiškimus? Prisiminkime, kad Kinijos Poliarinio šilko kelio (PSR) iniciatyva buvo paskelbta 2017 m., o 2022 m. vasario mėn., likus kelioms dienoms iki Vladimiro Putino plataus masto invazijos į Ukrainą, Xi ir Putinas susitiko Pekine, kur, be kita ko, aptarė Poliarinio šilko kelio (PSR) plėtrą. Nors paskui nieko reikšmingo neįvyko, bet pačios Kinijos intencijos Arktyje išryškėjo.
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui kalbant apie JAV interesus sąjungininkų atžvilgiu, nuskambėjo ir tai, kad Panamos kanalas įvardintas kaip užvaldytas Kinijos, kas kenkia JAV interesams ir galbūt jį reiktų „susigrąžinti“. Kiek tame faktinės tiesos ir ar yra prielaidos tokiam pasisakymui?